Atsidurti Vakarų Europoje neteisėti migrantai bando ir traukiniais, šitaip tikėdamiesi išvengti griežtesnės pasienio kontrolės. Iš tarptautinio traukinio Ryga–Vilnius pasieniečiai išsodino du afrikiečius, pasiprašiusius prieglobsčio Latvijoje, bet iš ten neteisėtai pasukusius Vakarų link.
Penktadienio naktį, vykdydami neteisėtos antrinės migracijos per Lietuvą prevenciją ir kontrolę, VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos pareigūnai Joniškyje tikrino iš Rygos atvykstančio ir į Vilnių važiuojančio traukinio keleivius. Du iš jų pasieniečiams pasirodė įtartini. 21-erių ir 24-erių Maroko piliečiai pateikė latviškus prieglobsčio prašytojo dokumentus.
Traukiniui atvykus į Šiaulius, abu keleivius VSAT pareigūnai išsodino ir pristatė į VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardą.
Susisiekę su kolegomis latviais, pasieniečiai įsitikino, kad abu svetimtaučiai Latvijoje yra registruoti kaip siekiantys prieglobsčio ir gyveno tokių asmenų apgyvendinimo centruose.
Marokiečiams buvo išduoti prieglobsčio siekiančio asmens pažymėjimai, patvirtinantys jų statusą ir teisę prieglobsčio procedūros metu būti Latvijos teritorijoje. Tačiau šie dokumentai nesuteikia teisės palikti Latvijos teritorijos ir atvykti į Lietuvą ar kitą Šengeno erdvės šalį. Ant minėtų pažymėjimų latvių ir anglų kalbomis nurodyta, kad kelionėms jie negalioja.
Tą pačią dieną abu neteisėti migrantai buvo perduoti į VSAT Užsieniečių registracijos centrą Pabradėje, iš kurio, atlikus būtinus formalumus, bus grąžinti kolegoms latviams.
Šiemet tai jau šeštas atvejis, kai Šiaulių užkardos pasieniečiai iš maršrutinio autobuso ar traukinio Ryga–Vilnius išsodina ir kolegoms latviams grąžina iš Latvijos neteisėtai pasišalinusius „prieglobsčio prašytojus“.
Tokia schema, kai į ES besibraunantys neteisėti migrantai prašo prieglobsčio pirmoje bendrijos valstybėje, o pradėjus tokias procedūras ieško progų sprukti į Vakarų Europą, yra dažnai jų naudojama. Latvija ir Lietuva neteisėtų migrantų planuose tėra tranzitinės valstybės.
Tokie užsieniečiai, neteisėtai patekę į Latviją, neretai grupėmis nuo kelių iki keliolikos asmenų iš jos toliau į Vakarus vyksta ne tik naudodamiesi gabentojų paslaugomis, bet apsirūpinę svetimais arba klastotais kelionės dokumentais keliauja ir maršrutiniais autobusais, traukiniais ar pavežėjų automobiliais.
Dalis atėjūnų, kuriuos pasienyje su Baltarusija sulaiko Latvijos pasieniečiai, ten pasiprašo prieglobsčio. Tačiau prasidėjus prašymų nagrinėjimo procedūroms, sprendimų nelaukia. Suplanavę iš anksto, jie neteisėtai sprunka iš Latvijos ir mėgina per Lietuvą bei Lenkiją nuvykti į Vakarų Europos valstybes, dažniausiai Vokietiją.
Vadinamu latviškuoju keliu vykusius ir sulaikytus neteisėtus migrantus, atlikę reikalingas procedūras, Lietuvos pasieniečiai grąžina kolegoms latviams.
2025 m. gerokai suintensyvėjus neteisėtai migracijai iš Baltarusijos į Latviją, suaktyvėjo ir neteisėta antrinė migracija į Lietuvą. Pernai pasieniečiai sulaikė 1 288 iš Latvijos gabentus arba savarankiškai vykusius neteisėtus migrantus – kone pustrečio karto daugiau nei 2024 m. (540).
Daugiausia buvo sulaikyta Somalio (459) ir Afganistano (162) piliečių.
2025 m. dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną VSAT pareigūnai pradėjo 85 ikiteisminius tyrimus, sulaikė 101 gabentoją. Absoliučioje daugumoje atvejų užsieniečiai buvo neteisėtai gabenti iš Latvijos.
Ši naujiena parengta pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informaciją