2025-08-13Skundų grąžinimas nagrinėti iš naujo mokesčių administratoriui: kada tai daroma ir kodėl
Mokestinių ginčų komisija turi teisę tam tikrais atvejais perduoti mokesčių mokėtojo skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Tokia galimybė numatyta Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 155 straipsnio 4 dalies 5 punkte. Tokia galimybė yra taikoma tik tokiais atvejais, kai egzistuoja teisinis pagrindas – tai yra kai nustatomas reikšmingos aplinkybės, trukdančios priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl kilusio ginčo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika aiškina, kad teisinis pagrindas atsiranda esant esminiams procesiniams pažeidimams arba kai neištirtos visos reikšmingos bylos aplinkybės, be kurių yra negalimas pagrįsto sprendimo priėmimas. Tokiais atvejais bylai yra būtinas papildomas faktinių duomenų patikrinimas ar administracinių procedūrų kartojimas, kurį gali atlikti tik centrinis mokesčių administratorius.
Svarbu paminėti, kad Mokestinių ginčų komisija nėra priskirta apskaičiuoti mokėtinų mokesčių – ši funkcija pagal MAĮ 66 straipsnio 2 dalies nuostatas priklauso tik centriniam mokesčių administratoriui. Todėl, kai ginčo metu iškyla naujų faktinių aplinkybių ar Komisijai pateikiami įrodymai, kurie nebuvo vertinti ankstesnio patikrinimo metu, Komisija negali jų savarankiškai įvertinti – tam reikalingas papildomas tyrimas, kurį turi atlikti centrinis mokesčių administratorius.
LVAT praktikoje pabrėžiama, kad naujų įrodymų atsiradimas Komisijos procese neturi sukelti skirtingos faktinių aplinkybių interpretacijos vien todėl, kad mokesčių administratorius neturėjo galimybės jų tinkamai įvertinti. Tokia situacija laikoma esminiu mokestinio ginčo nagrinėjimo procedūros pažeidimu, kurį galima pašalinti tik perduodant skundą nagrinėti iš naujo.
Komisijos praktikoje sprendimai dėl pakartotinio nagrinėjimo dažniausiai priimami, kai bylos medžiagoje atsiranda naujų įrodymų, kurių mokesčių administratorius neturėjo galimybės patikrinti; kai būtina perskaičiuoti mokesčius, atsižvelgiant į Komisijos atliktą faktinių aplinkybių analizę; ar kai byloje neištirtos visos reikšmingos aplinkybės. Tokie atvejai apima situacijas, kai mokesčių administratorius savo sprendimą grindžia vienu ar keliais dokumentais, neatsižvelgdamas į kitus bylos duomenis; kai netinkamai taikomos mokesčių bazės, taikant netiesioginius metodus ar nustatymo taisykles; kai sprendimo turinys neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų ar jame nepasisakyta dėl dalies mokesčių mokėtojų pastabų; ar kai mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas pateikia prieštaringus duomenis apie tas pačias aplinkybes. Taip pat pasitaiko atvejų, kai deklaracijoje gyventojo nurodytos GPM permokos negrąžinimas pripažįstama mokestiniu ginču, tačiau neįvertinamas šios situacijos atitikimas MAĮ 87 straipsnio nuostatoms, arba kai sprendžiant dėl permokų grąžinimo neįvertinamas senaties terminas pagal skirtingus mokesčius. Kitos situacijos gali būti susijusios su pasikeitusia teismų praktika ar jurisdikcijos tarp valstybių dėl galimybės apmokestinti neįvertinimas.
Pažymėtina, kad pakartotinį patikrinimą neretai inicijuoja patys mokesčių mokėtojai, pateikdami skundus Komisijai ir nurodydami esminius atliktų patikrinimų trūkumus. Komisijai, išnagrinėjus tokius skundus ir nustačius, kad mokėtojo pateikti argumentai pagrįsti, priimamas sprendimas perduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Tokiu būdu Komisija, remdamasi ir LVAT suformuota praktika, siekia užtikrinti, kad mokestiniai ginčai būtų išspręsti teisėtai, pagrįstai ir objektyviai.
Atnaujinimo data: 2025-08-13
Taip pat skaitykite:
Mokestinių ginčų komisijos pirmininkė: mokestinis ginčas – kelias aiškumo ir teisinio tikrumo link
Ši naujiena parengta pagal Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės informaciją
