Lapkričio 6 d. Ekstremalių sveikatai situacijų centras surengė seminarą, skirtą sveikatos priežiūros sektoriaus pasirengimui ekstremalioms situacijoms stiprinti. Renginio metu pristatyta pratybų organizavimo metodinė medžiaga, pratybų pavyzdžiai, dalintasi gerąja praktika. Seminare dalyvavo daugiau kaip 400 dalyvių – asmens sveikatos priežiūros įstaigų, savivaldybių, civilinės saugos, viešojo saugumo ir gynybos institucijų atstovai.
Didėjant įvairaus pobūdžio grėsmėms, sveikatos sektoriaus pasirengimas ekstremalioms situacijoms tampa valstybės atsparumo dalimi. Pastaraisiais metais sveikatos sistema žengia nuoseklius žingsnius į priekį: atnaujinami ekstremalių situacijų valdymo planai, kaupiamos būtinosios atsargos, sustiprintas teisinis reglamentavimas, į pasirengimo sistemą įtraukiamas ir privatus sektorius, modernizuojama infrastruktūra. Vis dėlto pasirengimo kokybę lemia ne tik turimi resursai, bet ir įstaigų veiklos koordinacija bei veiksmų suderinamumas realiose aplinkybėse.
Seminaro metu pristatyta ASPĮ organizuotų pratybų vertinimas, apimantis 2024–2025 m. laikotarpį. Analizė parodė, kad nors pažanga matoma, pratybų organizavimo praktika vis dar nevienoda: Dalis įstaigų pratybas organizuoja epizodiškai, pratybų radiniai nėra dokumentuojami, pratybų ataskaitos rengiamos ne visose įstaigose, o išoriniai partneriai įtraukiami tik pavieniais atvejais.
„Pratybos nėra formalus reikalavimas – tai priemonė, kuri leidžia tikrinti sistemos pasirengimą veikti tada, kai sprendimai turi būti priimami greitai ir tiksliai. Mūsų tikslas – kad kiekviena ASPĮ gebėtų užtikrintai veikti krizėje. Brandus pasirengimas reiškia ne tik planus ar infrastruktūrą, bet ir komandų, procesų bei institucijų sąveiką realiame veiksme. Tik taip stiprinamas valstybės atsparumas.“ – teigė Ekstremalių sveikatai situacijų centro direktorė Audronė Sviklaitė.
Sesijos metu pristatyti ir gerosios praktikos pavyzdžiai, tarp jų – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų patirtis. Kauno klinikos pratybas organizuoja nuosekliai ir cikliškai, į veiklą įtraukdamos išorines tarnybas ir institucijas, įskaitant Lietuvos kariuomenę, Greitosios medicinos pagalbos tarnybą, Policijos pajėgas bei kitas civilinės saugos bei viešojo saugumo tarnybas. Tokiu būdu tikrinama visa reagavimo grandinė ir institucijų sąveika.Daugumoje ASPĮ rengiamos stalo pratybos, kurių metu aptariami sprendimai ir veiksmai teoriniame lygmenyje, bei funkcinės pratybos, apimančios praktinių veiksmų išbandymą konkrečiose srityse. Kompleksinės pratybos – tai didelio masto simuliacijos, kuriose dalyvauja kelios institucijos ir tarnybos, tikrinant visos sistemos sąveiką realiomis sąlygomis. Tokio tipo kompleksinės pratybos Lietuvoje, įtraukiant išorinius partnerius, vykdomos itin retai. Kauno klinikų patirtis gali būti taikoma kaip praktinis modelis kitoms ASPĮ.
Ekstremalių sveikatai situacijų centras yra pasirengęs teikti metodinę pagalbą ASPĮ ir savivaldybėms, siekdamas, kad pratybos taptų nuoseklia sveikatos sistemos pasirengimo dalimi. Ekstremalių sveikatai situacijų centras kviečia ASPĮ, savivaldybes ir civilinės saugos institucijas bendradarbiauti įgyvendinant pratybas pagal skirtingus scenarijus, dalintis gera patirtimi ir stiprinti nacionalinį pasirengimą ekstremalioms situacijoms.
Ši naujiena parengta pagal Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro informaciją