Per pastarąjį dešimtmetį LTG grupėje traukinio mašinistėmis dirbo vos keturios moterys, kai vyrų mašinistų vien šiuo metu daugiau nei 100. Vis dėlto, LTG grupės keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ traukiniais vykstantys keleiviai jau gali išgirsti frazę: „Laba diena, su jumis sveikinasi traukinio mašinistė Giedrė.“ Kviečiame susipažinti su dar šią vasarą komandos gretas papildžiusia Giedre Ruzgaite, kuri savo pavyzdžiu įrodo, kad prie traukinio vairo gali sėsti ir moterys.
Aplinkiniai neslepia nuostabos
Kaip pasakoja G. Ruzgaitė, iki pat mokyklos baigimo ji negalėjo apsispręsti, kuo norėtų užsiimti ateityje. Išlaikiusi egzaminus, ji atsidarė profesinių mokyklų ir kolegijų Lietuvoje internetinius puslapius ir ėmė skaityti apie siūlomas studijų programas – norėjo patikrinti, ar ją kas nors sudomins. Tačiau ilgai ieškoti nereikėjo – Giedrė rado tai, kas jai buvo artima.
Dar būdama 16–os Giedrė pradėjo domėtis automobiliais ir motociklais, jų istorija ir veikimu. Sulaukusi pilnametystės ji išlaikė vairavimo egzaminą, nusipirko automobilį ir iki pat šiol remontuoja ne tik savo, bet ir kitų žmonių mašinas, o laisvalaikiu važinėja krosiniu motociklu. Išvydusi siūlomą traukinio mašinisto studijų programą G. Ruzgaitė sako ja iškart susidomėjusi ir nutarė pabandyti.
„Įstojau į kolegiją, pradėjau mokytis ir supratau, kad man tai labai įdomu. Supratau, kad noriu ne tik mokytis, bet ir tapti traukinio mašiniste. Ir štai aš čia“, – šypsodamasi sako G. Ruzgaitė.
Paklausta, kokių reakcijų sulaukia dėl tokio pasirinkimo, Giedrė patikina, kad aplinkiniai dažniausiai neslepia nuostabos – domisi, ar ji nejaučia baimės valdyti traukinį, ar kelionių metu nedreba rankos. Traukinio palydovai perduoda ir keleivių susidomėjimą – išgirdę, kad traukinį valdo moteris, jie su šypsena palydovų klausia, ar tikrai gerai išgirdo.
Tiesa, G. Ruzgaitė prisimena, kad pirmosiomis jos darbo dienomis kolegoms mašinistams kilo abejonių dėl naujos komandos narės, tačiau pademonstravusi savo žinias Giedrė netruko šių abejonių išsklaidyti.
Mašinisto kabina – kaip nuosavas kabinetas
G. Ruzgaitė sako, kad jos mėgstamiausias laikas pradėti darbą – ankstyvi rytai, kai pro traukinio mašinisto kabiną gali stebėti kylančią saulę. Kartais, pasakoja Giedrė, jos darbo diena prasideda 4 val. ryto, tuomet ji pati užkuria traukinį ir paruošia jį kelionei. Kitomis dienomis jos darbas prasideda vakare ir baigiasi naktį, kai traukinys pasiekia galutinę maršruto stotelę.
„Jei darbą baigiu dieną, atvykusi į stotį sulaukiu mane pakeičiančio mašinisto, perduodu jam reikiamą informaciją. Jei pamaina baigiasi vėlesniu metu, kai nebėra daugiau kelionių, pati užgesinu ir užrakinu traukinį“, – apie traukinio mašinistės kasdienybę pasakoja Giedrė.
Ji priduria, kad šiame darbe daug fizinės jėgos nereikia – Giedrei nekyla sunkumų valdant traukinį.
G. Ruzgaitė neslepia, kad kiekvienos kelionės metu jaučia stiprų atsakomybės jausmą už keleivius, o šią jauseną ypač sustiprina palydovų perduota žinia, kad traukinys – pilnas. Vis dėlto, Giedrė sako atsakomybės nebijanti – viską atlikdama teisingai ir pagal instrukcijas, ji žino, kad kelionė praeis sėkmingai.
Paklausta, kas šiame darbe ją žavi labiausiai, Giedrė išduoda, jog tai – traukinio mašinisto kabina. „Man labai patinka, kad aš turiu tarsi savo asmeninį kabinetą, tačiau būdama jame nesijaučiu sėdėdama vienoje vietoje. Aš keliauju, matau, kas vyksta už lango, kaip keičiasi oras. Traukinyje turiu savo erdvę, tačiau nesijaučiu uždaryta“, – sako G. Ruzgaitė.
Kalbėdama apie ateitį, Giedrė sako labiausiai laukianti, kada galės sėsti už naujųjų elektrinių „Stadler Flirt“ traukinių vairo. Taip pat traukinio mašinistė džiaugiasi dėl lankstaus darbo grafiko – teigia, jog dirbant skirtingu metu ji turi galimybę toliau mokytis ir tobulėti.
Ši naujiena parengta pagal LTG informaciją