Varėnos kultūros centre surengta jau tradicija tapusi žemdirbių pagerbimo šventė „Po rudens darbų“, subūrusi rajono žemdirbius, kaimo bendruomenių atstovus ir svečius. Tai – proga ne tik padėkoti visiems, kas kasdien rūpinasi žeme, bet ir aptarti praėjusių metų iššūkius, pasidalyti bendromis įžvalgomis bei pasidžiaugti pasiekimais.
Žemdirbius pasveikino Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, pabrėžęs, kad žemdirbystė – ypatingos atsakomybės ir kantrybės reikalaujantis kelias:
„Ši šventė – tai proga padėkoti ir įvertinti žmones, kurie geriausiai supranta žemės ritmą, jos dėsnius ir kantrybės kainą. Kiekvienas jų metų ratas – tai istorija apie atsakomybę, išmintį ir atkaklumą. Linkiu, kad žemė ir toliau būtų dosni, kad pradėti darbai vestų į sėkmę, o kiekviena jūsų diena – į tvirtą tikėjimą tuo, ką darote.“
Sveikinimo žodžius tarė Lietuvos Respublikos Seimo narys Martynas Katelynas, Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė. Šventėje taip pat dalyvavo Varėnos rajono savivaldybės vicemeras Alvydas Verbickas, administracijos direktorės pavaduotoja Stasė Bingelienė, tarybos nariai bei kiti garbūs svečiai.
Metai, paženklinti stichijų – nuo šalnų iki liūčių
Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjas Irmantas Laniauskas pristatė rajono žemės ūkio situacijos apžvalgą. Pasak jo, deklaruotas plotas išlieka panašus, tačiau ūkių skaičius toliau nuosaikiai mažėja – ši tendencija matoma jau kelerius metus. Rajone dominuoja augalininkystė, o kitų sektorių ūkių skaičius išlieka stabilus. Išimtis – augantis ekologinių ūkių skaičius.
Metai žemdirbiams buvo itin sudėtingi:
- Gegužę užklupusios rekordinės šalnos padarė neatitaisomą žalą sodams, daržams, uogynams, rapsams, apšaldė javus ir pievas. Šalyje paskelbta ekstremali situacija.
- Liepos mėnesį Varėną nusiaubė stichinės liūtys – iškrito kritulių kiekis, prilygstantis stichijai. Buvo užlieti laukai ir pievos, sutrikdyti derliaus nuėmimo darbai. Dėl liūčių taip pat paskelbta ekstremali situacija.
„Sunku patikėti, kad per vieną sezoną paskelbtos dvi ekstremalios situacijos dėl skirtingų reiškinių. Vis dažniau susiduriame su klimato kaitos padariniais, kurių pasekmės ateityje gali tik stiprėti“, – pabrėžė I. Laniauskas.
Melioracijos problemos – vis aštresnės
Vienu didžiausių iššūkių išlieka pasenusi rajono melioracijos sistema – daugeliui vamzdynų ir įrenginių jau daugiau nei 50 metų. Lietaus nuniokoti laukai dar kartą parodė, kad be investicijų situacija tik blogės. Nors daug metų diskutuojama valstybiniu lygmeniu, realus finansavimas vis dar nepasiekia savivaldybių.
Kitais metais Marcinkonių seniūnijoje bus įgyvendintas ES finansuojamas melioracijos projekto etapas, tačiau, kaip pažymėjo I. Laniauskas, šis projektas gali būti paskutinis – naujų kvietimų planų kol kas nėra.
Tvarūs ir inovatyvūs Varėnos ūkininkai
Nepaisant iššūkių, Varėnos rajono ūkiai – tarp tvariausių Lietuvoje. Ūkininkai investuoja į modernią, aplinką tausojančią techniką, diegia inovatyvias technologijas, aktyviai dalyvauja ekoschemose ir aplinkosaugos programose. Nederlingų žemių išmokos išlieka pagrindine atrama ūkininkams.
Padėkos ir nominacijos – už darbą, atsakomybę ir meilę žemei
Šventės metu žemdirbiai Gintarė ir Kęstutis Kėriai merui, kaip rajono šeimininkui, įteikė iš javų grūdų keptą tradicinės duonos kepalą – bendruomenės pagarbos ir vienybės simbolį.
Varėnos rajono savivaldybės mero padėkos įteiktos šių kategorijų laureatams:
1.Už tvarų ekologinį ūkininkavimą – Andriui Graževičiui.
2. Už nuoširdų atsidavimą puoselėjant arklininkystės ūkį – Algiui Norkūnui.
3. Už draugystę su gamta – Giedriui Tėveliui.
4. Už jaunojo ūkininko ūkio vystymą – Augustui Šimukoniui.
5. Už darnų šeimyninį ūkininkavimą – Renei, Tadui ir Tomui Tamulevičiams.
6. Už gyvulininkystės ūkio puoselėjimą – Valdui Grigaravičiui.
7. Už meilę bitelėms – Juozui ir Daivas Amšiejams.
Šventę užbaigė grupės „Lietuvaičiai“ koncertas, dovanodamas visiems susirinkusiems gerą nuotaiką ir bendrystės akimirkas.
