Juliaus Čapliko gimtinės takais: istorinis žygis atskleidė krašto istoriją ir sujungė skirtingas kartas

Aktualijos

Lapkričio 21-ąją Raitininkų seniūnijoje surengtas istorinis pažintinis žygis, skirtas Lietuvos kariuomenės dienai paminėti ir iš šio krašto kilusio Lietuvos kariuomenės savanorio, generolo, Nepriklausomybės kovų dalyvio Juliaus Čapliko atminimui pagerbti. Į maždaug 11 kilometrų kelionę leidosi apie 40 žmonių iš įvairių Lietuvos vietovių. Žygis tapo ne tik pažintimi su istorinėmis vietomis, bet ir galimybe išgirsti gyvų liudijimų, atkurti šeimų istorijas bei susitikti skirtingoms kartoms.

Į Ryliškius atvyko ne tik vietos gyventojai, bet ir istorija besidomintys žmonės iš Alytaus, Vilniaus, Kauno bei Utenos. Tarp dalyvių buvo ir gausus Juliaus Čapliko giminės atstovų būrys, kurio pasakojimai suteikė žygiui ypatingą prasmę.

Kelionė prasidėjo nuo pagarbos kraštiečiui

Žygio pradžios vieta pasirinkti Ryliškiai – kraštas, kuriame prasidėjo Juliaus Čapliko gyvenimo kelias. Pirmiausia dalyviai susirinko prie jam skirto paminklo. Čia prisiminta iškili kraštiečio asmenybė, sugiedotas Lietuvos himnas, taip simboliškai pagerbiant ir jo indėlį į Lietuvos valstybės kūrimą.

Julius Čaplikas (1888–1941) buvo Lietuvos kariuomenės savanoris, Nepriklausomybės kovų dalyvis, generolas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir IV Seimo narys. Sovietų okupacijos metais jis buvo suimtas, išvežtas į Maskvą ir 1941 m. liepos 30 d. sušaudytas Butyrkų kalėjime.

Vėliau žygeiviai apsilankė Ryliškių Šv. Monikos bažnyčioje. Apie kitą šios giminės atstovą – Juozą Čapliką – papasakojo Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinio muziejaus muziejininkė Laimutė Raugevičienė. Ji supažindino su jo gyvenimu, išleista knygele „Trakiečių dainos“ ir draugyste su rašytoju Vincu Krėve.

Pasakojime nuskambėjo ir svarbi detalė, susijusi su pačios bažnyčios istorija. Būtent Juozas Čaplikas skyrė žemės sklypą, ant kurio šiandien stovi Ryliškių bažnyčia. Tokie faktai primena, kad vietos istoriją kūrė ne tik valstybės mastu žinomi žmonės, bet ir savo bendruomenei svarbius darbus atlikę kraštiečiai.

Nuo Čaplikų sodybos iki Bugonių mokyklos

Iš Ryliškių žygeiviai patraukė į buvusios Čaplikų gimtosios sodybos vietą. Kadaise čia stovėjo Čaplikų dvaras, menantis šios giminės gyvenimą ir istoriją. Šiandien iš buvusios sodybos likę prisiminimai, pasakojimai ir vietovės ženklai, kuriuos svarbu išsaugoti ateities kartoms.

Toliau maršrutas vedė į Bugonių kaimą. Čia dalyviai aplankė buvusią kaimo mokyklą, o apie vietos praeitį pasakojo Bugoniuose užaugusi Rima Rinkevičienė. Jos pasakojimai rėmėsi ne vien istoriniais faktais, bet ir asmeniniais prisiminimais, vietos žmonių patirtimis bei šeimų istorijomis.

Ypač jautriai prisimintas laikotarpis, kai sovietų valdžia persekiojo tikinčiuosius, o sudegus Ryliškių bažnyčiai žmonės ieškojo kitų vietų maldai. Tokie liudijimai leidžia geriau suprasti, kaip istoriniai įvykiai veikė paprastų žmonių kasdienybę, jų tikėjimą ir bendruomenės gyvenimą.

Per mažiau žinomus takus – Krištapiškių (Pieriškių) piliakalnio link

Iš Bugonių žygeiviai pasuko Pieriškių kaimo link. Čia aplankytos vietos kapinės, sustota prie Dakinevičių šeimos kapavietės.

Pieriškiuose prie keliautojų prisijungė Gediminas Susmara. Jo vedami dalyviai leidosi mažiau žinomais takais, vedančiais per krūmynus Krištapiškių (Pieriškių) piliakalnio link. Ši maršruto dalis tapo ne tik fiziniu išbandymu, bet ir proga atrasti vietas, kurių daugelis žygeivių iki tol nebuvo aplankę.

Pasiekus piliakalnį, kelionė tęsėsi buvusios Dakinevičių dvarvietės link. Gediminas Susmara pasakojo apie šios vietovės praeitį, čia gyvenusius žmones ir istorinius įvykius. Jo žinios bei asmeniniai prisiminimai padėjo atkurti dalį krašto istorijos, kuri ne visada atsispindi rašytiniuose šaltiniuose.

Aplankę piliakalnį ir dvarvietę, žygeiviai tęsė kelionę per Taručionis ir grįžo į Ryliškius. Paskutine maršruto stotele tapo Čaplikų giminės kapai. Čia simboliškai užbaigta kelionė, prasidėjusi nuo pagarbos šios giminės istorijai.

Šeimos prisiminimai – vertinga krašto istorijos dalis

Vienu svarbiausių žygio akcentų tapo gausus Čaplikų giminės atstovų dalyvavimas. Į Ryliškius susirinko skirtingoms giminės šakoms priklausantys žmonės, kurie kartu keliavo, bendravo ir dalijosi šeimos prisiminimais.

Giminaičių pasakojimuose atsiskleidė anksčiau mažiau žinomos detalės, šeimos tradicijos ir istorijos, perduodamos iš kartos į kartą. Tai buvo išskirtinė proga ne tik išgirsti apie praeitį, bet ir patiems giminės atstovams susitikti, palyginti prisiminimus bei papildyti bendrą šeimos istoriją.

Tokie pasakojimai ypač svarbūs ir Raitininkų seniūnijos krašto muziejui. Rašytiniai dokumentai ir istoriniai šaltiniai suteikia daug žinių, tačiau asmeniniai liudijimai, šeimų prisiminimai ir iš kartos į kartą perduodamos istorijos padeda atkurti kur kas platesnį praeities vaizdą. Žygio metu išgirsta informacija taps vertingu muziejaus kraštotyros rinkinio papildymu.

Žygį užbaigė bendravimas bibliotekoje

Grįžę į Ryliškius, dalyviai susirinko Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Ryliškių filiale. Čia buvo galima atsikvėpti po kelionės, pasidalyti įspūdžiais, pratęsti pokalbius ir dar kartą prisiminti dienos metu išgirstas istorijas.

Nors rytas pasitiko nedideliu šaltuku, žygiui oras buvo itin palankus. Po beveik visą savaitę trukusio lietaus šeštadienis padovanojo puikias sąlygas keliauti. Dalyvių neišgąsdino nei vėsesnis oras, nei daugiau nei dešimties kilometrų maršrutas.

Žygį organizavo Raitininkų seniūnijos krašto muziejus, Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Ryliškių filialas ir Juliaus Čapliko giminaičiai.

Organizatoriai nuoširdžiai dėkoja visiems, prisidėjusiems prie šios dienos įgyvendinimo. Ypatinga padėka skiriama Danutei Šmitienei ir jos dukrai Editai, bibliotekininkei Danguolei Baranauskienei, Rimai Rinkevičienei, Gediminui Susmarai ir Laimutei Raugevičienei už skirtą laiką, istorines žinias, asmeninius pasakojimus ir pagalbą organizuojant žygį.

Ačiū visiems dalyviams, atvykusiems iš įvairių Lietuvos vietovių ir pasirinkusiems šeštadienį praleisti pažįstant savo krašto istoriją.

Lapkričio 23-iąją minima Lietuvos kariuomenės diena primena žmones, kurie savo gyvenimu ir darbais prisidėjo prie Lietuvos valstybės kūrimo bei jos laisvės. Tačiau šio žygio metu dar kartą įsitikinta, kad istorija gyva ne tik vadovėliuose ar paminkluose. Ji slypi sodybų vietose, senosiose kapinėse, buvusiose mokyklose, vietos žmonių atmintyje ir šeimų pasakojimuose.

Kol yra žmonių, norinčių tomis istorijomis dalytis ir jas išgirsti, mūsų krašto praeitis išlieka gyva.

 

Raitininkų seniūnijos krašto muziejaus informacija ir fotografijos

Parašykite komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Kitos naujienos