Valstybės gynimo taryba (VGT) siūlo steigti Kapčiamiesčio karinį poligoną ir plėsti Tauragės karinį poligoną Jurbarko rajono savivaldybėje. Siūlymas steigti poligoną būtent Kapčiamiestyje pateiktas, nes tai teritorija – pietų Lietuvoje, besiribojanti su Lenkija ir esanti Suvalkų koridoriaus dalyje. Kariniu požiūriu ši teritorija yra tinkamiausia, siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
„Atliepsime savivaldybių poreikius ir bendrausime su vietos bendruomenėmis, kad aktyviai girdėtume jų nuomonę. Po komunikacijos savivaldybėse tikiuosi konstruktyviai judėti į priekį. Poligonai nėra vien karinis objektas – tai ir ekonominės investicijos. Investuodami į poligonus sukursime apie šimtą tiesioginių darbo vietų, o lygiagrečiai plėsis paslaugų sektorius ir daugės galimybių kurtis verslams“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Poligonų steigimas ir plėtra yra ne tik kariuomenės stiprinimas, bet ir investicija į regionų ateitį. Tai nauja galimybė vietos bendruomenėms vystyti verslą, modernizuoti infrastruktūrą ir gyventi saugiau bei patogiau. Naujo poligono įsteigimas ir esamo poligono išplėtimas yra būtini, siekiant iki 2030 metų išvystyti Lietuvos nacionalinę diviziją. Tai ilgalaikė investicija į kiekvieno piliečio saugumą bei valstybės gynybos pajėgumus.
Jau šią savaitę Krašto apsaugos ministerija pradės intensyvias diskusijas ir konsultacijas su vietos savivalda, artimiausiu metu organizuos viešus susitikimus su vietos gyventojais Kapčiamiestyje ir Jurbarke, kurių metu bus atsakyta į jiems rūpimus klausimus. Tik po diskusijų su savivalda ir išklausius vietos gyventojus bus prieita prie sprendimų priėmimo.
Valstybės gynimo taryba (VGT) šį klausimą svarstys pakartotinai, o galutinį sprendimą dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo ir Tauragės poligono išplėtimo priims Seimas.
Kodėl būtent Kapčiamiesčio teritorija
Suvalkų koridorius yra nacionaliniam saugumui kritiškai svarbi teritorija, jungianti Baltijos valstybes su NATO sąjungininkais.
„Poligonų klausimas šiandien yra gyvybiškai svarbus Lietuvai, ypač Suvalkų koridoriuje – strateginėje teritorijoje, kurią visada akcentuojame kaip reikalaujančią ypatingo dėmesio. Būtent šiame regione vykdomos pratybos leistų efektyviausiai stiprinti gynybos pajėgumus ir užtikrinti greitą karinį pastiprinimą NATO sąjungininkų pajėgomis. Kapčiamiesčio poligonas įsikurtų prie sienos su Baltarusija, kuri yra pagrindinė rusijos sąjungininkė, o geografinė padėtis prie Lenkijos sienos ateityje atvertų galimybes bendradarbiauti su kaimyninės šalies kariuomene“, – teigia ministras R. Kaunas.
Tauragės poligono paskirtis nesikeis
Tauragės poligono ribos Tauragės rajone išliktų nepakitusios. Poligonas būtų plečiamas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje.
Tauragės poligono paskirtis nesikeis – tai įtvirtinta įstatymu. Tauragės poligone ir toliau vyks tik Lietuvos kariuomenės karinės technikos manevravimo ir taktinio judėjimo pratybos. Karinė technika ir ginklai šiame poligone bus naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis.
Karinė veikla poligonuose
Kapčiamiesčio kariniame poligone vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos ir kariniai mokymai. Vienu metu galėtų treniruotis 3500–4000 karių. Didesnio masto pratybos šiame poligone vyktų apie 5 kartus per metus ir truktų iki 10 dienų.
Mažesnės apimties pratybos vyktų nuolat. Planuojamo poligono teritorija būtų padalinta į dvi funkcines zonas. Maždaug du trečdaliai teritorijos būtų skirti manevravimui ir taktinio judėjimo pratyboms – šioje dalyje nebūtų šaudyklų ir nevyktų kovinis šaudymas. Kovinio šaudymo zona būtų koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos.
Tauragės kariniame poligone vienu metu galėtų treniruotis keli šimtai Lietuvos ir NATO sąjungininkų karių. Karinė technika ir ginklai Tauragės poligone bus naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis. Šaudyklų poligono teritorijoje nebus, o kovinis šaudymas nevyks.
Gyventojų lankymasis karinio poligono teritorijoje yra leidžiamas, kai nevyksta pratybos. Tuomet gyventojai gali lankytis, grybauti, uogauti poligono teritorijoje.
Medžioklė kariniuose poligonuose nėra uždrausta. Medžioklė vyksta poligono karinio viršininko nustatytu grafiku, kai nevyksta pratybos ar mokymai.
Nauda savivaldybėms ir gyventojams
Vyriausybės planuose – maksimali pagalba savivaldybėms, kuriose bus steigiami arba plečiami poligonai. Poligonų steigimas ir plėtra reiškia ne tik stipresnę kariuomenę, bet ir ekonominę bei socialinę naudą vietos bendruomenėms. Savivaldybėms su poligonais kasmet bus skiriama tiesioginė dalis gynybos biudžeto proporcingai pagal karinių teritorijų dydį. Savivaldybėms su poligonais socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai planuojama skirti 0,3–0,5 procento nuo tais metais skirto BVP procento gynybai.
Be to, vietinės reikšmės kelių remonto darbams, užtikrinant susisiekimą su karinio poligono teritorijomis, bus skiriama dalis iš KAM biudžete numatytų iki 5 milijonų eurų per metus.
Tikėtina, kad steigiant poligoną Kapčiamiestyje aptarnavimui reikėtų įvairios kvalifikacijos darbuotojų – nuo aplinkosaugos ir saugos specialistų iki ūkio, priežiūros ir pagalbinių darbų specialistų. Be tiesioginių darbo vietų, reiktų ir paslaugų iš civilinio privataus sektoriaus – maitinimo, apgyvendinimo, transporto, techninės priežiūros ir kitų paslaugų teikėjų.
Būtų tvarkomi ne tik vidinio poligono kelių tinklai, bet ir privažiuojamieji keliai. Lėšos būtų skiriamos infrastruktūrai, kuri tarnautų tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms: keliams, vandentiekiams, elektros tinklams, apšvietimui.
Tose savivaldybėse taip pat numatomas sveikatos priežiūros sektoriaus stiprinimas, investicijų pritraukimas.
Socialinės investicijos ir bendruomenės stiprinimas
Be tiesioginių infrastruktūros investicijų, savivaldybės su poligonais gaus išplėstą paramą civilinės gynybos srityje. Iki 2030 metų savivaldybėms su poligonais kasmet planuojama skirti po 25 milijonus eurų Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos priemonėms savivaldybėse įgyvendinti, įskaitant kritinės svarbos infrastruktūros objektų apsaugą. Savivaldybių mobilizacijos pareigūnų funkcijoms ir pasirengimui stiprinti bus skiriama iki 5 milijonų eurų.
Gyventojai turės galimybę dalyvauti pilietinio pasipriešinimo mokymuose, kuriems kasmet planuojama skirti ne mažiau kaip 150 tūkstančių eurų. Mokyklose bus plečiami jaunųjų šaulių būreliai ir didinamas mokinių klasių skaičius, kurioms privalomas Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas. Šiai iniciatyvai kasmet būtų skiriama ne mažiau kaip 1,3 milijono eurų.
Savivaldybėse su poligonais bus steigiami visuotinės gynybos centrai, kur visoms visuomenės grupėms bus suteikiamos pilietiniam pasipriešinimui reikalingos žinios ir įgūdžiai. Bus stiprinama savivaldybių kibernetinė sauga ir atsparumas.
Aplinkos apsauga ir bendruomenių įtraukimas
Nacionalinis saugumas ir aplinkosauga nėra priešpriešos – abu tikslai svarbūs darniai valstybės ateičiai. Lietuvos kariuomenė nuolat stebi poligonų teritorijose esančių saugomų teritorijų būklę ir siekia užtikrinti kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai. Moderniose kariuomenėse taikomi griežti aplinkosaugos reikalavimai ir NATO standartai. Jei būtų padaryta žala saugomoms teritorijoms, būtų įsteigiamos lygiavertės saugomos teritorijos kitose vietose.
Išplėtus Tauragės poligoną, Lietuvos kariuomenė įsipareigoja sutvarkyti pesticidais užterštą plotą Jurbarko rajone. Kapčiamiesčio poligone nebūtų vykdomi plyno miško kirtimai, iškertama minimaliai – tik tiek, kiek reiktų užtikrinti šaudyklų įrengimui ir karinės technikos pravažumui.
Dialogas su bendruomenėmis – prioritetas
Steigiant Kapčiamiesčio poligoną ir išplečiant Tauragės poligoną tikimasi piliečių supratimo ir pasitikėjimo valstybe. Su savivalda ir vietos bendruomenėmis bus kalbamasi prieš priimant bet kokius sprendimus. KAM artimiausiu metu gyventojus pakvies į susitikimus Kapčiamiestyje ir Jurbarke.
Atsakymus į visus rūpimus klausimus rasite čia: www.kam.lt/duk/taurages-poligonas ir www.kam.lt/duk/kapciamiescio-poligonas
Kapčiamiesčio karinio poligono klausimai ir atsakymai
BENDROJI INFORMACIJA
1. Kas yra karinis poligonas?
Karinis poligonas – tai Krašto apsaugos ministerijos valdoma specialios paskirties teritorija, skirta visapusiškam karių rengimui.
2. Kodėl Lietuvos kariuomenei reikia papildomo karinio poligono?
Stipri Lietuvos kariuomenė yra būtina sąlyga saugiai ir atspariai valstybei. Geopolitinė situacija, kai Rusija kelia grėsmę Lietuvos ir visos Europos saugumui, verčia Lietuvą sparčiai stiprinti savo gynybinius pajėgumus. Lietuvos kariuomenei šiuo metu priklauso devyni kariniai poligonai, tačiau jų nebepakanka. Lietuvos kariuomenės modernizacija, steigiami nauji vienetai ir augantis NATO sąjungininkų karių skaičius reikalauja daugiau infrastruktūros karių treniruotėms. Naujo poligono įsteigimas būtinas, siekiant iki 2030 metų išvystyti Lietuvos nacionalinę diviziją. Tai ilgalaikė investicija į mūsų šalies saugumą, kuri tarnaus dešimtmečius.
3. Kiek šiuo metu Lietuvoje yra karinių poligonų?
Šiuo metu Lietuvos kariuomenei priklauso devyni kariniai poligonai: Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių, Rokų, Pagudonės, Šilalės, Tauragės ir Rūdninkų.
4. Ar poligonas tikrai būtinas mažai šaliai kaip Lietuva?
Taip, naujas poligonas yra būtinas. Dabartinių devynių poligonų nebeužtenka augančiai Lietuvos kariuomenei ir NATO sąjungininkams. Naujas poligonas yra esminis elementas įgyvendinant NATO įsipareigojimus ir vystant nacionalinę diviziją iki 2030 metų. Rusijos grėsmė reikalauja realių gynybinių pajėgumų, o ne simbolinių veiksmų.
5. Ar steigdami papildomą karinę teritoriją neskatiname dar didesnio konflikto su Rusija?
Rusija yra tikrasis agresorius, kuris vykdo karą prieš Ukrainą ir kelia grėsmę visai Europai. Lietuvos gynybos stiprinimas yra atsakas į realią grėsmę, o ne provokacija. Stipri gynyba atgraso nuo agresijos – tai patvirtina NATO kolektyvinės gynybos principas. Jei Lietuva nestiprins savo gynybos, jai iškils dar didesnė grėsmė. Kitų valstybių kaltinimai karo kurstymu yra Rusijos „dūmų uždanga“ savo agresijai pateisinti.
6. Kodėl sprendimai steigti naują poligoną priimti skubotai?
Geopolitinė situacija, kai Rusija kelia grėsmę Lietuvos ir visos Europos saugumui, verčia Lietuvą sparčiai stiprinti savo gynybinius pajėgumus. Tokiu laikotarpiu svarbiausias yra visų mūsų saugumas ir solidarumas. Steigiant naujus karinius poligonus tikimės piliečių supratimo ir pasitikėjimo valstybe. Krašto apsaugos ministerija kviečia gyventojus į susitikimus. Su savivalda ir vietos bendruomenėmis kalbamasi prieš priimant bet kokius sprendimus.
VIETOS PASIRINKIMAS
7. Kodėl pasirinkta teritorija prie Kapčiamiesčio?
Poligonų klausimas šiandien yra gyvybiškai svarbus Lietuvai, ypač Suvalkų koridoriuje – strateginėje teritorijoje, kurią visada akcentuojame kaip reikalaujančią ypatingo dėmesio. Būtent šiame regione vykdomos pratybos leistų efektyviausiai stiprinti gynybos pajėgumus ir užtikrinti greitą karinį pastiprinimą NATO sąjungininkų pajėgomis.
Kapčiamiesčio poligonas įsikurtų prie sienos su Baltarusija, kuri yra pagrindinė rusijos sąjungininkė ir šiandien kontroliuojama autoritarinio Lukašenkos režimo. Tai leidžia stiprinti regiono gynybą būtent ten, kur to labiausiai reikia. Kartu geografinė padėtis prie Lenkijos sienos ateityje atveria galimybes bendradarbiauti su kaimyninės šalies kariuomene.
Taip pat svarbu, kad čia nėra oro navigacijos apribojimų, kurie kitose vietovėse reikšmingai apsunkintų poligono funkcionavimą.
8. Kas priėmė sprendimą dėl poligono šioje vietovėje?
Svarbu akcentuoti, kad sprendimas dar nėra priimtas.
Teritorijas vertino Lietuvos kariuomenė kartu su Aplinkos ministerija, Nacionaline žemės tarnyba, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba ir Valstybinių miškų urėdija. Siūlymą svarstė Valstybės gynimo taryba, kurios sudėtyje yra Prezidentas (tarybos pirmininkas ir vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas), Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Galutinį sprendimą priims demokratiškai išrinkti Seimo nariai, priėmę specialųjį įstatymą.
9. Ar buvo svarstyti kiti variantai?
Taip, Lietuvos kariuomenė atrinko kelias tinkamiausias teritorijas ir atliko išsamų vertinimą. Aplinkos ministerija patvirtino, kad vientisų teritorijų, atitinkančių visus karinius kriterijus, Lietuvoje nėra. Buvo įvertinti įvairūs kriterijai: gyventojų skaičius, privataus turto kiekis, kultūros paveldo objektai, rezervatai ir draustiniai, gamtosaugos reikalavimai ir kariniai poreikiai.
10. Ar steigiant poligoną buvo atsižvelgta į gyventojų nuomonę?
Svarbu akcentuoti, kad sprendimas dar nėra priimtas.
Visiems gyventojų išsakytiems nuogąstavimams ieškoma kompromisų ir bandoma paaiškinti realią situaciją. Su savivalda ir vietos bendruomenėmis kalbamės prieš priimant bet kokius sprendimus.
11. Kiek gyventojų, sodybų ir privačių sklypų patenka į poligono teritoriją?
Planuojamoje poligono teritorijoje, kuri apima 14600 hektarų plotą Lazdijų rajono savivaldybėje, yra apie 1950 privačių sklypų, iš kurių apie 100 yra sodybos, o kiti – miškų ir žemės ūkio sklypai. Savo gyvenamąją vietą 2021 m. deklaravo 39 gyventojai.
Privatūs sklypai sudaro mažiau nei pusę visos numatomos poligono teritorijos, o likusi dalis yra valstybinė žemė. Absoliuti dauguma – daugiau nei 80 procentų visų privačių sklypų – yra miškų ūkio paskirties žemė, žemės ūkio paskirties sklypai sudaro mažiau nei 15 procentų, o sodybos užima mažiau nei 5 procentus visų sklypų teritorijos.
12. Kuo Kapčiamiesčio poligono steigimas svarbus Lietuvos kariuomenei?
Kapčiamiesčio poligono steigimas yra strategiškai svarbus Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimui. Naujas poligonas padėtų užtikrinti Lietuvos kariuomenės karinio rengimo poreikius, kurie šiuo metu viršija esamų poligonų galimybes. Tai sumažintų esamų teritorijų apkrovą ir užtikrintų efektyvesnį pratybų grafiką. Be to, Kapčiamiesčio poligonas padėtų patenkinti augančius rezervo karių rengimo poreikius, kas yra kritiškai svarbu bendram šalies gynybiniam pasirengimui ir parengties lygio išlaikymui.
13. Kuri teritorijos dalis patenka į pasienio apsaugos zoną? Kokie ten taikomi ribojimai?
Planuojamo Kapčiamiesčio poligono teritorija nepatenka į valstybės išorės sienos apsaugos zoną su Baltarusija, kuri siekia 500 metrų nuo sienos. Pasienio zonoje pagal galiojančius teisės aktus draudžiama vykdyti veiklą, susijusią su ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir specialiųjų priemonių naudojimu. Kadangi poligono teritorija išdėstyta už šios apsaugos zonos ribų, minėti ribojimai nebus taikomi, o tai užtikrins galimybę nevaržomai vykdyti karines pratybas ir mokymus.
14. Kuo skirsis Kapčiamiesčio poligonas nuo Baltarusijoje esančio Gožos poligono?
Gožos poligonas kelia grėsmę Lietuvai, o Kapčiamiesčio poligonas – saugo Lietuvą.
Gožos poligonas Baltarusijoje yra kitoje sienos su Baltarusija pusėje ir mažiau nei 10 kilometrų nuo Druskininkų, tačiau apie jame vykstančią veiklą gyventojai nėra informuojami – tai uždaras autoritarinio režimo karinis objektas.
Priešingai, Kapčiamiesčio poligone treniruosis Lietuvos kariuomenės kariai, o gyventojai visada bus iš anksto informuojami, kada vyks pratybos. Bus skelbiami pratybų grafikai, įrengti informaciniai stendai su taisyklėmis ir kontaktais. Kai nevyks pratybos, teritorija bus prieinama gyventojams – galėsite grybauti, uogauti ir lankytis. Tai būtų skaidrus, demokratiškai įsteigtas poligonas, kurio veikla tarnaus mūsų šalies ir visos NATO gynybai.
PRATYBOS IR KARINĖ VEIKLA
15. Kokios pratybos vyks Kapčiamiesčio kariniame poligone?
Kapčiamiesčio kariniame poligone vyks Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos ir kariniai mokymai. Didesnio masto pratybos šiame poligone vyktų apie 5 kartus per metus ir truktų iki 10 dienų, o aktyvūs veiksmai būtų ganėtinai trumpi. Mažesnės apimties pratybos vyktų nuolat.
16. Kurioje dalyje vyks šaudymai ir kurioje tik manevravimas?
Planuojamo poligono teritorija bus padalinta į dvi funkcines zonas. Maždaug du trečdaliai teritorijos bus skirta manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms bei administraciniams pastatams – šioje dalyje nebus šaudyklų ir nevyks kovinis šaudymas. Kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, į rytus nuo Kapčiamiesčio miestelio.
17. Kiek vienu metu poligone treniruosis karių? Ar jie bus tik Lietuvos ar visų NATO valstybių kariai?
Kapčiamiesčio poligone vienu metu galės treniruotis 3500-4000 karių brigados dydžio pratybose. Daugiausiai treniruosis Lietuvos kariuomenės kariai.
18. Ar bus Kapčiamiestyje padalinys, t. y. ar bus karių, kurie gyvens ir dirbs nuolatos?
Poligone bus įrengiami tik pavieniai statiniai – karinis miestelis šiame kariniame poligone statomas nebus.
19. Ar kariams bus ieškoma nakvynės vietos? Pvz. ar bus įveiklinta ir apgyvendinta buvusi Kapčiamiesčio mokykla?
Esant poreikiui, Lietuvos ir NATO karių poreikiams bus įrengta nauja laikina arba nuolatinė infrastruktūra.
20. Ar poligone treniruosis tik profesionalūs kariai ar ir šauktiniai?
Poligone treniruosis įvairūs Lietuvos kariuomenės padaliniai – tiek profesionalūs kariai, tiek šauktiniai, tiek rezervo kariai. Taip pat treniruotis galės Lietuvos šaulių sąjunga, o tai skatins regiono gyventojų pilietiškumą ir sąmoningumą.
21. Ar kariai atvyks tik trumpalaikėms pratyboms? Ar atvyks ilgesniam laikui su šeimomis?
Kariai atvyks pratyboms ir mokymams. Kadangi karinis miestelis nebus statomas, ilgalaikis apgyvendinimas su šeimomis nėra numatomas.
22. Kaip dažnai pratybos vyks? Ar bus šaudoma?
Taip, bus šaudoma – kovinio šaudymo zona bus vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, į rytus nuo Kapčiamiesčio miestelio. Didesnio masto pratybos šiame poligone vyktų apie 5 kartus per metus ir truktų iki 10 dienų, o aktyvūs veiksmai būtų ganėtinai trumpi. Mažesnės apimties pratybos vyktų nuolat.
23. Koks galimas triukšmo lygis? Kaip gyventojai, gyvenantys arčiausiai, bus nuo to apsaugoti?
Pratybų metu bus triukšmo, tačiau aktyvūs veiksmai trunka ganėtinai trumpai. Didesnio masto pratybos šiame poligone vyktų apie 5 kartus per metus ir truktų iki 10 dienų, o aktyvūs veiksmai būtų ganėtinai trumpi. Kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, toliau nuo gyvenamųjų vietovių. Remiantis įprasta praktika, triukšmo valdymo įstatymas karinei veiklai karinėse teritorijose nėra taikomas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad autoritarinio Lukašenkos režimo Gožos poligonas yra kitoje sienos su Baltarusija pusėje ir mažiau nei 10 kilometrų nuo Druskininkų, tačiau apie jame vykstančią veiklą gyventojai nėra informuojami. Panašiu atstumu nuo gyvenviečių esančio Kapčiamiesčio poligono veiklą gyventojai būtų informuojami.
24. Ar poligono teritorijoje nuolat bus karių (administracija)?
Taip, poligono teritorijoje nuolat bus karinis personalas, atsakingas už poligono priežiūrą.
25. Ar bus skelbiami pratybų grafikai? Kur gyventojai juos galės surasti?
Pratybų grafikai bus skelbiami informaciniuose stenduose prie poligono, taip pat savivaldybės internetinėje svetainėje. Informacija bus nuolat atnaujinama.
26. Ar teritorijoje skraidys sraigtasparniai ar dronai?
Didesnio masto pratybų metu gali skraidyti sraigtasparniai ir dronai.
27. Ar bus vykdomos pratybos nakties metu?
Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų pratybos nakties metu vyksta gerokai rečiau.
28. Kaip bus užtikrinta, kad pašaliniai asmenys netyčia nepatektų į pavojingas zonas?
Poligonas nebus aptvertas tvora, tačiau bus pažymėtas įspėjamaisiais ženklais (stulpais su informacija „Poligono teritorija“ ir / arba „Pavojingos teritorijos riba“).
Bus įrengti informaciniai stendai su lankymosi kariniame poligone taisyklėmis, atsakomybe už taisyklių nesilaikymą ir kontaktine informacija.
Pratybų metu bus ribojamas eismas poligono teritorijoje, tačiau bus užtikrintas susisiekimas kitais keliais.
KOMPENSACIJOS IR TURTAS
29. Kaip bus sprendžiami ginčai su gyventojais?
Jeigu kiltų ginčų, jie bus sprendžiami dialogo būdu ir ieškant kompromisų. Prieš priimant sprendimus vyks susitikimai su bendruomene, kuriuose bus išklausomi gyventojų lūkesčiai.
Jei nepavyksta susitarti dėl kompensacijos dydžio, gyventojai gali kreiptis į teismą – turto vertinimą atlieka nepriklausomi vertintojai pagal rinkos kainas, o tai užtikrina objektyvumą.
30. Kas, kaip greitai ir kaip kompensuos patirtus gyventojų materialinius nuostolius?
Už perimtą turtą kompensacijas išmoka Krašto apsaugos ministerija. Kiekvienas žemės sklypas vertinamas individualiai nepriklausomų vertintojų, kompensacija mokama rinkos verte. Bus atlyginama už žemę, pastatus, sodinius, medynus, negautą derlių, įdėtas lėšas ir visus kitus nuostolius, taip pat iškėlimo išlaidas.
Preliminariai visa privati žemė Kapčiamiesčio teritorijoje (apie 2000 sklypų) vertinama maždaug 40 milijonų eurų. Svarbu, kad visa kompensacija nebus apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu. Procesas prasideda po įstatymo priėmimo – atliekamas vertinimas, siunčiamas registruotas laiškas su detaliu apskaičiavimu, pasirašoma sutartis ir pinigai pervedami į banko sąskaitą pagal sutartą grafiką.
31. Ar bus atlyginama moralinė žala?
Ne, moralinė žala pagal dabartinę teisinę praktiką nėra kompensuojama.
Gyventojų daromi kompromisai – svarbus indėlis į saugesnę Lietuvą, kurį valstybė itin vertina. Valstybė užtikrins, kad materialinė kompensacija būtų teisinga ir atspindėtų tikrąją turto vertę, o investicijos į regiono infrastruktūrą ir naujos ekonominės galimybės prisidės prie bendruomenės gerovės.
32. Kas bus daroma su privačiais sklypais, įeinančiais į poligono teritoriją?
Sklypai bus paimti visuomenės poreikiams, savininkams atlyginant pinigais pagal rinkos vertę, nustatytą individualiu turto vertinimu. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui bus pinigais atlyginama žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė. Taip pat bus atlyginami visi kiti nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame esančių statinių, įrenginių, želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo išlaidos.
33. Ar bus mokamos kompensacijos dėl keliamo triukšmo?
Pagal dabartinę teisinę praktiką, kompensacijos dėl keliamo triukšmo nėra mokamos.
34. Ar bus keičiama žemės sklypų paskirtis?
Taip, žemės naudojimo paskirtis bus keičiama į kitos paskirties žemę ir nustatomas naudojimo būdas – teritorija bus skirta krašto apsaugos tikslams pagal specialaus įstatymo nuostatas.
NAUDA BENDRUOMENEI
35. Kaip poligono įsteigimas pagerins Kapčiamiesčio gyventojų buitį?
Lėšos nukreipiamos į infrastruktūrą: kelius, vandentiekius, elektros tinklus. Poligono vystymui reikalingi darbuotojai – atsiranda naujų darbo vietų teritorijų priežiūrai, apgyvendinimo paslaugoms. Gerės kelių būklė ne tik prie poligono, bet ir privažiuojamieji keliai. Pabradės ir Ruklos patirtis rodo, kad ten, kur kuriasi kariuomenės daliniai, auga vietos ekonomika, atsiranda naujų verslo galimybių, stiprėja bendruomeniškumas per bendrus renginius su kariuomene.
36. Kokią konkrečią finansinę naudą gaus Lazdijų rajono savivaldybė iš Kapčiamiesčio karinio poligono?
Tai pirmas kartas per 35 metus, kai savivaldybėms su poligonais kasmet skiriama tiesioginė dalis gynybos biudžeto proporcingai pagal karinių teritorijų dydį. Lazdijų rajono ir kitoms savivaldybėms su poligonais socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai planuojama skirti 0,3–0,5 procento nuo tais metais skirto BVP procento gynybai. Be to, vietinės reikšmės kelių remonto darbams, užtikrinant susisiekimą su karinio poligono teritorijomis, bus skiriama dalis iš Krašto apsaugos ministerijos biudžete numatytų iki 5 milijonų eurų per metus. Šios lėšos bus skiriamos infrastruktūrai, kuri tarnaus tiek karinėms, tiek civilinėms reikmėms.
37. Kokią kitą naudą, be infrastruktūros investicijų, gaus Lazdijų rajono gyventojai?
Be tiesioginių infrastruktūros investicijų, savivaldybės su poligonais gaus išplėstą paramą civilinės gynybos srityje. Iki 2030 metų savivaldybėms su poligonais kasmet planuojama skirti po 25 milijonus eurų Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos priemonėms savivaldybėse įgyvendinti, įskaitant kritinės svarbos infrastruktūros objektų apsaugą. Savivaldybių mobilizacijos pareigūnų funkcijoms ir pasirengimui stiprinti bus skiriama iki 5 milijonų eurų. Gyventojai turės galimybę dalyvauti pilietinio pasipriešinimo mokymuose, mokyklose bus plečiami jaunųjų šaulių būreliai, steigiami visuotinės gynybos centrai. Bus stiprinamos savivaldybių kibernetinė sauga ir atsparumas. Visa tai didins bendruomenės saugumą, pilietiškumą ir pasirengimą krizinėms situacijoms.
38. Kokie yra teigiami aspektai remiantis kitų rajonų patirtimi?
Net 89 procentai Lietuvos gyventojų teigia, kad kariuomenės veikla jiems nekelia nepatogumų. Pabradės ir Ruklos patirtis rodo konkrečią naudą: atnaujinta infrastruktūra, naujos darbo vietos, ekonomikos augimas regione, bendri renginiai su kariuomene, Lietuvos šaulių sąjungos treniruočių galimybės. Savivaldybės gauna investicijas į kelius, inžinerinius tinklus ir viešąją infrastruktūrą, kuri naudinga visiems gyventojams. Poligonai atveria naujas bendrystės formas tarp kariuomenės ir vietos žmonių.
39. Kokią ekonominę naudą duoda kariniai daliniai?
Tarptautiniai tyrimai iš JAV ir Latvijos aiškiai rodo, kad kariniai poligonai tampa tikrais regionų ekonomikos varikliais. Latvijos Ādaži savivaldybėje, kurioje gyvena apie 23 600 gyventojų (panašiai kaip Kėdainiuose), per vos penkerius metus po NATO pajėgų atvykimo 2017 metais atsirado 2 700 naujų darbo vietų – nuo 6 600 iki 9 330 dirbančiųjų.
JAV prestižinės RAND korporacijos tyrimai Kanzaso valstijoje (2,9 mln. gyventojų – beveik kaip Lietuvoje) atskleidė, kad kiekvienas tiesiogiai išleistas doleris palaiko beveik 4 dolerių vertės papildomą ekonominę veiklą. Kariuomenės 1,31 mlrd. dolerių metinės išlaidos sukūrė dar 3,92 mlrd. dolerių ekonominę veiklą – iš viso 5,23 mlrd. dolerių poveikį. Svarbiausia, kad 47 878 tiesioginės karinės darbo vietos palaikė beveik tiek pat – 41 033 civilines darbo vietas privačiame sektoriuje.
Lietuvos duomenys patvirtina šią tendenciją – 2023 metais apskritys su kariniais poligonais pasiekė 20,8 tūkst. eurų BVP vienam gyventojui, tuo tarpu apskritys be poligonų – tik 16,2 tūkst. eurų. Skirtingai nuo gamyklų ar įmonių, kurios gali išsikraustyti, kariniai objektai lieka dešimtmečiams, suteikdami regionams stabilumo garantiją.
40. Kokie galimi neigiami aspektai remiantis kitų rajonų patirtimi?
Būkime sąžiningi – pratybų metu būna triukšmo. Didesnio masto pratybos šiame poligone vyktų apie 5 kartus per metus ir truktų iki 10 dienų, o aktyvūs veiksmai būtų ganėtinai trumpi, todėl nepatogumai laikini. Gyventojai matys karinės technikos judėjimą į poligoną ir iš jo, nors tai nebus nuolatinis judėjimas, kuris ribotų įprastą kelių naudojimą. Kovinio šaudymo zona būtų vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, į rytus nuo Kapčiamiesčio miestelio, o du trečdaliai teritorijos būtų skirti tik manevravimui be kovinio šaudymo.
41. Ar yra numatyta galimybės įdarbinti vietos gyventojus?
Taip, karinio poligono ir infrastruktūros vystymui bus reikalingi darbuotojai. Atsiras naujų darbo vietų teritorijų priežiūrai, laikino apgyvendinimo paslaugoms, maitinimui ir kitoms paslaugoms.
42. Kiek darbo vietų atsiras civiliams ir kokia bus ekonominė nauda Pietų Lietuvai?
Vidutiniškai skaičiuojama, kad didesnio poligono aptarnavimui reikia apie 100 įvairios kvalifikacijos darbuotojų – nuo inžinierių, aplinkosaugos ir saugos specialistų iki ūkio, priežiūros ir pagalbinių darbų specialistų. Darbo užmokestis priklausys nuo pareigybės ir Lietuvos Respublikos biudžetinėms įstaigoms nustatytų algų dydžių.
Be tiesioginių darbo vietų, poligono infrastruktūra ir vykdoma karinė veikla reikalaus paslaugų iš civilinio privataus sektoriaus – tai naudinga vietiniam verslui. Atsiras galimybių maitinimo, apgyvendinimo, transporto, techninės priežiūros ir kitų paslaugų teikėjams Pietų Lietuvoje.
43. Ar bus sudarytos pirmumo galimybės vietiniams teikti paslaugas (pvz. maitinimo)?
Ne, Lietuvos kariuomenė vykdo centralizuotus viešuosius pirkimus, tačiau vykstant pratyboms kariai naudosis vietos verslo paslaugomis.
INFRASTRUKTŪRA IR KELIAI
44. Kokios investicijos planuojamos Kapčiamiesčio seniūnijai? Kurie keliai bus remontuojami, ar bus tiesiamų naujų? Ar bus investuojama į vandentvarką?
Bus modernizuojami ne tik vidinio poligono kelių tinklai, bet ir privažiuojamieji keliai iki jo. Į karinio poligono teritoriją patenkantys vietinės reikšmės keliai bus perduoti Lietuvos kariuomenei, ji bus atsakinga už jų priežiūrą. Savivaldybėms kasmet bus skiriama dalis gynybos biudžeto proporcingai pagal karinių teritorijų dydį. Šios lėšos bus nukreiptos į infrastruktūrą, kuri tarnaus ir civilinėms, ir karinėms reikmėms: kelius, vandentiekius, elektros tinklus.
45. Kokia numatyta infrastruktūros plėtra? Ar bus tvarkomi ar tiesiami nauji keliai? Ar jie bus tik ties Kapčiamiesčiu? Jeigu ne, kas bus naudinga visai savivaldybei?
Infrastruktūros plėtra apims ne tik Kapčiamiesčio apylinkes. Pagal Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos susitarimą, savivaldybėms su poligonais kasmet skiriama dalis gynybos biudžeto. Lėšos skiriamos infrastruktūrai, kuri tarnauja tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms. Konkretūs prioritetai – kurie keliai bus remontuojami, ar bus investuojama į vandentvarką ar kitas sritis – bus sprendžiami savivaldybių pagal jų poreikius ir prioritetus.
46. Ar karinė technika vietos žmonėms trukdys eismui?
Gyventojai matys karinių vienetų judėjimą į karinį poligoną ir iš jo, bet tai nebus nuolatinis karinės technikos judėjimas apgyvendintose teritorijose ar civiliniuose keliuose, kuris ribotų įprastą kelių naudojimą gyventojų reikmėms.
47. Kas bus su karinio poligono teritorijoje esančiais keliais?
Vietos gyventojai turės geresnį susisiekimą, nes planuojama modernizuoti ne tik vidinio poligono kelių tinklą, bet ir privažiuojamuosius kelius iki jo. Į karinio poligono teritoriją patenkantys vietinės reikšmės keliai bus perduoti Lietuvos kariuomenei, ji bus atsakinga už šių kelių priežiūrą. Taip pat bus nustatomi kelio servitutai keliams, kad visuomenė galėtų jais naudotis. Pratybų metu bus ribojamas eismas poligono teritorijoje, tačiau bus užtikrintas susisiekimas kitais keliais.
48. Kokie bus kelių, esančių už Lietuvos kariuomenei priklausančios poligono teritorijos, tvarkymo (rekonstravimo) finansavimo šaltiniai?
Valstybei priklausančius kelius valdo ir prižiūri AB „Via Lietuva“.
Yra įprasta, jog Lietuvos kariuomenė pratybų metu ir joms pasibaigus, pasitelkdama kariniuose poligonuose turimą inžinerinę karinę techniką, tvarko pažeistus žvyro dangos kelių ruožus, stengdamasi nesukelti nepatogumų vietos gyventojams.
Vietinės reikšmės kelių objektams, vedantiems į krašto apsaugos sistemos objektus arba būtiniems priimančiosios šalies paramos poreikiui užtikrinti, gali būti naudojamas finansavimas Krašto apsaugos ministerijai skiriamų lėšų vietinės reikšmės keliams. Prireikus, tokie keliai bus tvarkomi pagal nustatytus prioritetus.
APLINKOSAUGA IR GAMTA
49. Ar yra atliktas poveikio aplinkai vertinimas?
Steigiant poligoną, poveikio aplinkai vertinimas nėra atliekamas, nes jis nėra privalomas. Lietuvos kariuomenė užtikrina minimalų poveikį aplinkai – stebi poligono teritorijoje esančių saugomų vietovių būklę ir imasi veiksmų, kad neišvengiamas neigiamas poveikis saugomoms teritorijoms būtų kompensuojamas įsteigiant lygiavertes saugomas teritorijas kitose vietose.
50. Kokie draustiniai patenka į planuojamo poligono teritoriją? Kaip bus užtikrinta jų apsauga?
Į planuojamą Kapčiamiesčio karinio poligono teritoriją patenka trys draustiniai: Krakinio telmologinis draustinis, Kuzapiškės telmologinis draustinis ir Ančios miško pušies genetinis draustinis. Vertinant draustinių išsidėstymą ir planuojamą karinę veiklą, didžiausia įtaka būtų Krakinio telmologiniam draustiniui, kadangi jis būtų arčiausiai kovinio šaudymo zonos. Kuzapiškės telmologiniam draustiniui ir Ančios miško pušies genetiniam draustiniui karinės veiklos poveikis būtų nežymus, nes jie nutolę nuo intensyviausios veiklos zonų.
Visa veikla bus vykdoma taip, kad būtų užtikrinta maksimali saugomų gamtos teritorijų apsauga. Jei būtų padaryta žala saugomoms teritorijoms, bus įsteigiamos lygiavertės saugomos teritorijos kitose vietose.
51. Kaip bus tvarkoma atliekos, tarša, vandens ir oro kokybė?
Visa veikla poligone vykdoma pagal griežtus aplinkosaugos reikalavimus ir NATO standartus, kurie reikalauja minimizuoti poveikį aplinkai. Moderniose kariuomenėse, įskaitant Lietuvos, taikomos aplinkosaugos priemonės: žalioji infrastruktūra, atsinaujinantys energijos šaltiniai, gamtos apsaugos protokolai.
52. Kaip derinamas nacionalinis saugumas su aplinkosauga?
Nacionalinis saugumas ir aplinkosauga nėra priešpriešos – abu tikslai svarbūs darniai valstybės ateičiai. NATO standartai reikalauja minimizuoti poveikį aplinkai. Be saugios valstybės neįmanomas ir darnus gamtos vystymasis. Poligono teritorijoje visa veikla bus vykdoma pagal griežtus aplinkosaugos reikalavimus.
53. Ar poligonui reikalingoje teritorijoje bus kertami miškai? Koks planuojamas iškirsti plotas?
Kapčiamiesčio poligone nenumatomi plyno miško kirtimai. Miško kirtimai būtų atliekami tik tiek, kiek reikia užtikrinti padalinių ir karinės technikos pravažumą, manevravimą ir taktinį judėjimą.
54. Ar bus atsižvelgta į gyvūnų susitelkimo vietas? Saugomus augalus ar paukščius, jei tokių yra?
Poligono teritorijoje yra trys draustiniai ir visa veikla bus vykdoma taip, kad būtų užtikrinta maksimali saugomų gamtos teritorijų apsauga. Jei būtų padaryta žala saugomoms teritorijoms, bus įsteigiamos lygiavertės saugomos teritorijos kitose vietose. Kompleksinę miškų ūkio veiklą vykdys Valstybinių miškų urėdija pagal griežtus aplinkosaugos reikalavimus.
55. Ar į karinio poligono ribas patenka draustiniai?
Taip, į planuojamą poligono teritoriją patenka trys draustiniai. Kapčiamiesčio karinio poligono teritorijose veikla būtų vykdoma taip, kad būtų užtikrinta maksimali saugomų gamtos teritorijų apsauga. Kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje, o manevravimui skirti du trečdaliai teritorijos turės minimalų poveikį gamtai.
56. Kaip būtų kompensuojama gamtai padaryta žala?
Jei būtų padaryta žala saugomoms teritorijoms, bus įsteigiamos lygiavertės saugomos teritorijos kitose vietose. Visa veikla poligone bus vykdoma pagal griežtus aplinkosaugos reikalavimus ir NATO standartus.
KULTŪROS PAVELDAS
57. Ar į karinio poligono ribas patenka kultūros vertybės?
Į Kapčiamiesčio karinio poligono teritoriją patenka trys kultūros vertybių objektai: Kapčiamiesčio senovės gyvenvietė, vadinama Pinčiaragiu, partizanų žūties vieta ir senosios kapinės. Kultūros paveldo objektai bus tinkamai įvertinti planuojant poligono infrastruktūrą ir veiklą, siekiant užtikrinti jų apsaugą. Visa veikla bus vykdoma taip, kad būtų užtikrinta maksimali kultūros paveldo apsauga.
Teritorijos atranką atliekant kultūros paveldo objektai buvo vienas iš kriterijų, ir Kapčiamiesčio teritorijoje kultūros vertybių objektų skaičius buvo vienas mažiausių iš visų svarstytų alternatyvų.
GYVENTOJŲ TEISĖS
58. Kas ir kokiomis sąlygomis išduos leidimus patekimui į teritoriją, jeigu jie bus reikalingi?
Gyventojų lankymasis karinio poligono teritorijoje nėra draudžiamas, tačiau reikia vadovautis lankymosi taisyklėmis, kurios bus skelbiamos informaciniuose stenduose prie poligono. Poligonas nebus aptvertas tvora, bet bus pažymėtas įspėjamaisiais ženklais. Pratybų metu eismas bus ribojamas, bet užtikrinamas susisiekimas kitais keliais.
59. Ar gyventojai galės patekti į karinio poligono teritoriją?
Taip, gyventojų lankymasis karinio poligono teritorijoje nėra draudžiamas, tačiau jie turi vadovautis lankymosi kariniuose poligonuose ir karinio mokymo teritorijose taisyklių. Jos bus skelbiamos informaciniuose stenduose prie poligono. Šis poligonas nebus visiškai uždara karinė teritorija, todėl, kai nevyks mokymai, jame bus galima lankytis, grybauti, uogauti ir poilsiauti.
60. Ar gyventojai galės grybauti, uogauti poligono teritorijoje?
Taip, gyventojų lankymasis, grybavimas ir uogavimas nedraudžiamas, kai nevyks pratybos. Reikės vadovautis lankymosi karinio poligono teritorijoje taisyklėmis, kurios bus skelbiamos informaciniuose stenduose. Tai nėra uždara karinė teritorija.
61. Kokiomis sąlygomis ir ar išvis galės verslas tęsti savo veiklą (pvz. baidarininkai)? Jei sąlygos vystyti verslą nebebus, kaip tai bus kompensuojama, nes gyventojai praras savo pastovius pajamų šaltinius?
Poligone vykstant karinėms pratyboms bet kokia civilinė veikla ribojama, tačiau ne pratybų metu verslas galės tęsti veiklą. Tai rodo Pabradės poligono patirtis, kur Žeimenos upė, tekanti per poligoną, toliau sėkmingai naudojama baidarių verslui. Tais atvejais, kai konkretus verslas dėl poligono įsteigimo nebegalės vykdyti savo veiklos, verslo savininkams bus išmokamos kompensacijos.
MEDŽIOKLĖ
62. Ar leidžiama medžioti kariniuose poligonuose?
Taip, leidžiama. Medžioklė vyksta poligono karinio viršininko nustatytu grafiku, kai nevyksta pratybos ar mokymai.
63. Kaip dėl medžiotojų ir jų turimų medžioklės plotų, ar jie išliks tie patys?
Medžioklė nėra uždrausta, kaip ir kituose kariniuose poligonuose. Medžiotojai galės veikti savo buvusioje teritorijoje, o ne visame poligone, laikydamiesi visų įprastų medžioklės taisyklių ir terminų.
64. Kokiomis sąlygomis bus galima medžioti, jeigu tai išvis bus galima?
Medžioklė bus galima karinio viršininko patvirtintais laikais ir tose teritorijose, kurios priklausė medžiotojams iki poligono įkūrimo. Poligone sumedžioti limituojamų rūšių gyvūnai bus skaičiuojami į tą patį bendrą limitą, kuris galioja medžiotojo visam naudojamam plotui. Papildomų limitų nebus skiriama – populiacijos reguliavimas vyks pagal tas pačias taisykles kaip visoje Lietuvoje.
65. Ar nebus išmedžioti per daug gyvūnų?
Ne, poligone sumedžioti limituojamų rūšių gyvūnai skaičiuojami į tą patį bendrą limitą, kuris galioja medžiotojo visam naudojamam plotui. Papildomų limitų nebus skiriama – populiacijos reguliavimas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip visoje Lietuvoje.
POLIGONO VYSTYMAS
66. Kaip vyks karinio poligono steigimo darbai?
Karinis poligonas yra steigiamas specialiuoju įstatymu. Karinis poligonas bus pradedamas vystyti iš karto, kai tik jis bus įsteigtas teisės aktų nustatyta tvarka. Naujo poligono steigimas nėra vien tik Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės projektas – į jo vystymą taip pat yra įsitraukusios Aplinkos, Susisiekimo ministerijos ir kitos valstybės institucijos.
67. Kokie statiniai bus įrengiami kariniame poligone? Koks plotas bus užstatomas?
Poligone būtų statomi tik pavieniai statiniai: šaudyklos, taktinio mokymo aikštelės, taikinių sistemos, administraciniai pastatai. Karinis miestelis šiame kariniame poligone statomas nebus.
68. Ar bus nustatytos karinio poligono apsaugos zonos? Jei taip, kokio dydžio? Kokia veikla būtų ribojama?
Taip, Kapčiamiesčio karinio poligono apsaugos zona apims 100 metrų pločio žemės juostą nuo poligono sklypo ribos. Šioje apsaugos zonoje statybos ar statinių rekonstrukcija ar kita veikla, kuri numatyta Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, yra galima gavus Krašto apsaugos ministerijos pritarimą.
69. Ar poligono teritorija bus aptverta?
Kapčiamiesčio poligonas nebus aptvertas tvora, tačiau jis bus pažymėtas įspėjamaisiais ženklais (stulpais su informacija „Poligono teritorija“ ir/arba „Pavojingos teritorijos riba“) ir informaciniais stendais. Juose bus pateikiama informacija apie lankymosi kariniame poligone, pavojingoje teritorijoje taisyklės, atsakomybė už taisyklių nesilaikymą, kontaktinė informacija. Karinių pratybų metu bus ribojamas eismas poligono teritorijoje, tačiau bus užtikrintas susisiekimas kitais keliais.
70. Kokie būtų poligono projekto įgyvendinimo terminai?
Poligonas bus vystomas per įmanomai trumpiausius terminus, kurie bus nustatyti įsigaliojusiame Lietuvos kariuomenės Kapčiamiesčio karinio poligono įstatyme. Šiuo įstatymu yra sudarytos sąlygos įkurti karinį poligoną ir sukurti jo veiklai reikalingą infrastruktūrą.
TEISINIAI KLAUSIMAI
71. Ar bus reikalingas Savivaldybės tarybos pritarimas dėl karinio poligono steigimo? Ar turės būti sudaroma sutartis su savivaldybe?
Kapčiamiesčio karinis poligonas steigiamas įstatymu, todėl savivaldybės, į kurią pateks steigiamas karinis poligonas, tarybos pritarimas yra nereikalingas, sutartis su savivaldybe nepasirašoma. Galutinį sprendimą priims demokratiškai išrinkti Seimo nariai.
Krašto apsaugos ministerijos informacija