Kaip savivaldybės gali prisidėti prie gimstamumo didinimo ir sudaryti palankesnes sąlygas jaunoms šeimoms kurtis bei auginti vaikus? Šie klausimai aptariami Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos (NŠTA) įgyvendinamo projekto „Šeima 2050: šeimai draugiška savivaldybė“ pristatymuose, rugsėjo ir spalio mėnesiais vykusiuose įvairiuose Lietuvos regionuose.
Susitikimuose savivaldybių atstovams pristatytas ekspertų parengtas planas „Šeimai draugiška savivaldybė“, aptartos praktinės šeimos politikos priemonės, savivaldybių patirtis ir galimybės stiprinti šeimoms palankią aplinką.
Savivaldybės dalijasi patirtimi
Pirmieji plano pristatymai surengti rugsėjo 30 d. Kauno miesto savivaldybėje, spalio 8 d. Kauno rajone, spalio 13 d. Šiaulių regione ir spalio 20 d. Marijampolėje.
Spalio 27 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos salėje įvyko regioninis susitikimas, kuriame dalyvavo Kauno miesto, Kauno rajono, Prienų rajono, Raseinių rajono, Birštono, Kaišiadorių ir Alytaus savivaldybių atstovai.
Kauno miesto savivaldybės Šeimos reikalų komisijos pirmininkas Tomas Žebuolis susitikime atkreipė dėmesį į miesto investicijas į šeimų gerovę ir pabrėžė galimybę dalytis sukaupta patirtimi su kitomis savivaldybėmis.
Kauno miesto savivaldybės atstovai pristatė šeimoms teikiamas socialines paslaugas, pagalbos organizavimo principus ir įgyvendinamas iniciatyvas. Regiono savivaldybių atstovai dalijosi savo patirtimi, aptarė šeimoms kylančius iššūkius ir galimus sprendimus.
Šeimai draugiška savivaldybė – daugiau nei socialinė parama
Vienas svarbiausių projekto akcentų – šeimai palankios aplinkos kūrimas neturėtų apsiriboti vien socialine parama ar pagalba sunkumus patiriančioms šeimoms.
Sprendimams kurti šeimą, susilaukti vaikų ir juos auginti svarbios gerokai platesnės gyvenimo sąlygos: būsto prieinamumas, darbo galimybės, vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugos, saugi aplinka, susisiekimas bei galimybė derinti profesinį ir šeimos gyvenimą.
„Pirmieji susitikimai rodo, kad savivaldybės deda daug pastangų gerindamos šeimoms teikiamas paslaugas ir gyvenimo sąlygas. Tačiau kartu turime kelti platesnį klausimą – ar šios pastangos padeda siekti ilgalaikių demografinių tikslų? Šeimos politika turi sudaryti palankias sąlygas ne tik jau susikūrusioms šeimoms, bet ir tiems, kurie dar tik svarsto kurti šeimą ar susilaukti vaikų“, – teigia projekto vadovas Simonas Streikus.
Šeimos turi dalyvauti priimant sprendimus
Lietuvos šeimos centro vadovė, NŠTA tarybos narė Jurgita Salinienė Kaune vykusiame susitikime akcentavo, kad šeimos politikos formavimas turi vykti bendradarbiaujant su pačiomis šeimomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir savivaldybių institucijomis. Jos teigimu, NŠTA siekia būti jungtimi tarp šeimų ir sprendimus priimančių institucijų, kad šeimų interesai būtų geriau atstovaujami formuojant viešąją politiką.
Šią problemą atskleidė ir rengiant planą atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas. Tik 26 proc. respondentų manė, kad šeimoms sudarytos galimybės dalyvauti priimant joms svarbius savivaldybės sprendimus.
Projekto rengėjų vertinimu, šeimai draugiškos savivaldybės kūrimas turi prasidėti nuo realių šeimų poreikių pažinimo. Svarbu išgirsti ne tik vaikus jau auginančių šeimų, bet ir jaunų žmonių, kurie dar tik planuoja šeimą, lūkesčius.
Diskusijos tęsis ir su visuomene
Artimiausiu metu numatytos viešos diskusijos skirtinguose Lietuvos regionuose, kurių metu gyventojai bus kviečiami išsakyti savo nuomonę apie šeimoms svarbiausias gyvenimo sąlygas ir reikalingus pokyčius.
Projektą „Šeima 2050: šeimai draugiška savivaldybė“ įgyvendina Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Planas „Šeimai draugiška savivaldybė“: https://seima2050.lt/dokumentai/
Lietuvos šeimų poreikių tyrimas: https://seima2050.lt/tyrimas/
Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacijos informacija ir fotografija