Kūrybinės industrijos apima veiklas, kuriose ekonominė vertė kuriama pasitelkiant kūrybiškumą, intelektinę nuosavybę ir simbolinę produkto ar paslaugos vertę. Tai architektūra, dizainas, audiovizualinė produkcija, leidyba, muzika, programinė ir skaitmeninė kūryba, žaidimų industrija bei kitos sritys, kuriose pagrindinis išteklius yra ne žaliavos ar fizinis kapitalas, o idėjos, žinios ir talentai.
Šios industrijos kuria darbo vietas, prisideda prie miestų plėtros, technologinės pažangos, eksporto, socialinės gerovės ir inovacijų. Tačiau vien kūrybinio potencialo neužtenka. Esminis klausimas yra kitas: kaip įvertinti, ar kūrybinės industrijos iš tiesų produktyviai panaudoja turimas sąlygas inovacijoms kurti?
Į šį klausimą atsakymo ieškota KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto tyrėjos Deimantės Krisiukėnienės tyrime. Jo tikslas buvo palyginti šalis pagal tai, kaip efektyviai jų kūrybinės industrijos turimas ekonomines, žmogiškojo kapitalo, infrastruktūros ir viešosios politikos sąlygas paverčia inovacijų rezultatais.
Neužtenka turėti talentų
Tyrime analizuotas kūrybinių industrijų produktyvumas inovacijų aspektu ir sukurtas KIIP indeksas, leidžiantis įvertinti, kaip skirtingos šalys savo turimus išteklius ir sąlygas transformuoja į inovacijų rezultatus. Indekso logika grindžiama dviem aspektais.
Viena vertus, vertinama aplinka ir ištekliai, kurie sudaro prielaidas kūrybinėms industrijoms vystytis: makroekonominė aplinka, žmogiškasis kapitalas, infrastruktūra ir vyriausybės politika. Kita vertus, vertinamas inovacijų rezultatas – tai, ką iš šių sąlygų šalis realiai sugeba sukurti.
Šis atskyrimas labai svarbus. Ekonomikoje dažnai daroma prielaida, kad kuo daugiau investuojama į švietimą, infrastruktūrą ar inovacijų programas, tuo geresnis turėtų būti rezultatas. Tačiau kūrybinių industrijų atveju toks ryšys nėra automatinis.
Kai kurios šalys turi itin palankią aplinką inovacijoms, tačiau šios sąlygos nevisiškai virsta realiais inovatyviais produktais ir paslaugomis. Kitos, turėdamos kuklesnius išteklius, sugeba juos panaudoti produktyviau. Kitaip tariant, ekonominę sėkmę lemia ne vien išteklių kiekis, bet ir gebėjimas juos efektyviai transformuoti į rezultatą.
Produktyvumas veikia platesnę ekonomiką
Kūrybinių industrijų produktyvumas svarbus ne tik pačiam sektoriui – jo poveikis persiduoda ir kitoms ekonomikos sritims.
Vienas svarbiausių kanalų yra inovacijų sklaida. Kūrybinės įmonės glaudžiai sąveikauja su technologijų, gamybos, paslaugų ir prekybos sektoriais, todėl dizaino, komunikacijos, skaitmeninio turinio ar vartotojo patirties sprendimai gali didinti kitų sektorių produktų vertę ir konkurencingumą. Tokiu būdu kūrybinės industrijos tampa grandimi, jungiančia technologinę inovaciją su jos praktiniu pritaikymu ir galutiniu vartotoju.
Ne mažiau svarbus yra žmogiškasis kapitalas. Kūrybinėse industrijose itin reikalingi aukštos kvalifikacijos darbuotojai, gebantys derinti kūrybines, technologines ir analitines kompetencijas.
Todėl produktyvumas šiame sektoriuje glaudžiai susijęs su švietimo kokybe, talentų pritraukimu ir tyrėjų bei aukštos kvalifikacijos specialistų skaičiumi. Tyrime pabrėžiama, kad kokybiškas žmogiškasis kapitalas kūrybinėse industrijose yra ypač svarbus, o tyrėjų skaičiaus augimas ir talentų pritraukimas gali stiprinti sektoriaus inovacinį potencialą.
Kitas svarbus veiksnys yra skaitmeninė infrastruktūra. Kūrybiniai produktai vis dažniau kuriami, platinami ir vartojami skaitmeninėje erdvėje, todėl interneto prieinamumas, IT raštingumas ir technologinė infrastruktūra tampa esminėmis produktyvumo sąlygomis.
Silpna skaitmeninė infrastruktūra, ypač regionuose, riboja galimybes diegti inovatyvius sprendimus, pasiekti platesnes rinkas ir efektyviai dalyvauti skaitmeninėje ekonomikoje.
Galiausiai kūrybinių industrijų produktyvumui didelę reikšmę turi intelektinės nuosavybės apsauga. Šiame sektoriuje didelė ekonominės vertės dalis slypi ne materialiame produkte, o idėjoje, dizaine, prekės ženkle, turinyje ar autorinėse teisėse. Jei ši vertė nėra tinkamai apsaugota, mažėja paskatos investuoti į kūrybą ir inovacijas.
Todėl aiški intelektinės nuosavybės apsauga ir tinkamos patentavimo bei teisių apsaugos sąlygos tampa svarbia kūrybinės ekonomikos augimo ir konkurencingumo prielaida.
Taigi kūrybinių industrijų produktyvumas priklauso nuo to, kaip gerai veikia visa sistema – nuo talentų ir technologijų iki infrastruktūros bei institucinių sąlygų. Kai šie elementai dera tarpusavyje, kūrybinės industrijos gali ne tik augti pačios, bet ir stiprinti kitų sektorių inovatyvumą, produktyvumą ir konkurencingumą.
Kodėl kai kurios šalys nepasinaudoja savo potencialu?
Vienas svarbiausių tyrimo rezultatų – aiškus atotrūkis tarp inovacijoms palankios aplinkos ir realios inovacijų grąžos.
Kai kurios ekonomiškai stiprios šalys pasižymi aukštu žmogiškojo kapitalo lygiu, stipria infrastruktūra ir palankia institucine aplinka, tačiau kūrybinių industrijų inovacijų rezultatai nėra tokie aukšti, kokių būtų galima tikėtis pagal turimus išteklius.
Tuo tarpu kitos šalys pasiekia geresnį santykį tarp turimų sąlygų ir sukuriamo rezultato. Tyrime nustatyta, kad ryšys tarp inovacijoms palankios aplinkos ir rezultatų egzistuoja, tačiau jis nėra toks stiprus, kad garantuotų automatinę sėkmę.
Tyrimo rezultatai atskleidžia didelius skirtumus tarp Europos šalių. Aukščiausios vidutinės KIIP indekso reikšmės nustatytos Graikijoje, Vokietijoje ir Austrijoje. Lietuva tarp 27 vertintų šalių užėmė 18 vietą.
Tačiau pats reitingas nepasako visos istorijos – aukštas produktyvumas nebūtinai sutampa su palankiausia inovacijų aplinka. Kai kurios šalys turi daug išteklių ir geras sąlygas, tačiau jas nepakankamai efektyviai paverčia inovacijų rezultatais.
Šis rezultatas svarbus ir platesnei ekonomikos politikai. Jis rodo, kad vien investicijų didinimas nebūtinai išsprendžia produktyvumo problemą. Jei trūksta ryšių tarp kūrybinių įmonių, mokslo institucijų, technologijų sektoriaus ir finansavimo šaltinių, net ir palanki aplinka gali neduoti laukiamo efekto.
Tai artima platesnei Europos produktyvumo problemai: šalys gali turėti stiprią mokslo ir švietimo bazę, tačiau susidurti su sunkumais komercializuodamos žinias, augindamos inovatyvias įmones ir paversdamos mokslinius ar kūrybinius gebėjimus tarptautiniu mastu konkurencingais produktais.
Tyrime atkreipiamas dėmesys ir į struktūrinę kūrybinių industrijų problemą – didelę mikroįmonių koncentraciją. Mažos įmonės dažnai yra lanksčios ir kūrybingos, tačiau joms sunkiau finansuoti inovacijas, patekti į tarptautines rinkas, apsaugoti intelektinę nuosavybę ar pasinaudoti masto ekonomija.
Viena iš galimų išeičių – kūrybinių įmonių jungimasis į tinklus ir klasterius. Tai galėtų sustiprinti jų derybinę, finansinę ir inovacinę galią. Ekonominiu požiūriu tai svarbu todėl, kad produktyvumas priklauso ne tik nuo atskiros įmonės gebėjimų, bet ir nuo visos ją supančios ekosistemos – prieigos prie finansavimo, bendradarbiavimo su universitetais, dalyvavimo tarptautinėse vertės grandinėse bei galimybių eksportuoti ir augti.
Ką tokia analizė reiškia ekonomikos politikai?
KIIP indekso vertė yra ne tik šalių reitingavimas. Daug svarbiau tai, kad jis leidžia parodyti, kurioje vietoje prarandamas inovacinis potencialas.
Jeigu šalis turi stiprų žmogiškąjį kapitalą, bet silpnus inovacijų rezultatus, problema gali būti verslo finansavimas, komercializacija ar institucinis bendradarbiavimas. Jeigu silpnas infrastruktūros komponentas – reikalingos investicijos į skaitmeninį prieinamumą. Jeigu problema susijusi su vyriausybės politika – gali būti reikalinga efektyvesnė intelektinės nuosavybės apsauga ar palankesnės sąlygos inovatyvioms įmonėms.
Todėl vienoda politika visoms šalims nėra optimali. Tyrimas leidžia argumentuoti, kad kūrybinių industrijų politika turi būti diferencijuota pagal konkrečios ekonomikos silpnąsias vietas. KIIP indekso struktūra leidžia identifikuoti, ar didžiausi ribojimai kyla dėl makroekonominės aplinkos, žmogiškojo kapitalo, infrastruktūros, vyriausybės politikos ar pačių inovacijų rezultatų.
Tai keičia ir požiūrį į viešąją politiką. Tikslas neturėtų būti vien didinti finansavimą kūrybinėms industrijoms. Svarbiau suprasti, kuri grandis konkrečioje ekonomikoje veikia silpniausiai ir kur investicijos galėtų sukurti didžiausią grąžą.
Kūrybiškumas tampa ekonominės vertės šaltiniu
Tyrimo rezultatai rodo, kad kūrybinės industrijos neturėtų būti vertinamos vien kaip kultūros politikos ar viešojo finansavimo sritis. Jos yra platesnės ekonomikos dalis, glaudžiai susijusi su inovacijomis, produktyvumu, žmogiškuoju kapitalu, skaitmenizacija, regionų plėtra ir šalies konkurencingumu.
Tačiau vien talentų, infrastruktūros ar finansavimo nepakanka. Svarbiausia – kaip efektyviai šie ištekliai paverčiami naujais produktais, paslaugomis ir inovacijomis. Būtent gebėjimas transformuoti kūrybinį potencialą į ekonominę vertę tampa vienu svarbiausių šiuolaikinės ekonomikos konkurencingumo veiksnių.
Todėl kūrybinių industrijų politika turėtų būti orientuota ne tik į sektoriaus finansavimą, bet ir į visos ekosistemos stiprinimą: talentų ugdymą, technologijų prieinamumą, intelektinės nuosavybės apsaugą, įmonių bendradarbiavimą, inovacijų komercializavimą ir galimybes augti tarptautinėse rinkose.
Kai kūrybiškumas virsta inovacija, o inovacija – rinkoje paklausia ekonomine verte, kūrybinės industrijos tampa ne ekonomikos parašte, bet viena iš jos augimo ir konkurencingumo varomųjų jėgų.
Kauno technologijos universiteto informacija ir fotografijos

