Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) ir Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (NSMOT) šiandien kreipėsi į Seimo Pirmininką Juozą Oleką, socialinės apsaugos ir darbo ministrę Ingą Ruginienę, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetą bei Seimo narius, ragindami nepritarti siūlymui vienam mėnesiui atidėti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą žmonėms, kurie darbo sutartį nutraukia savo iniciatyva be svarbių priežasčių.
Organizacijų teigimu, toks sprendimas nepagrįstai apribotų darbuotojų socialines garantijas ir padidintų mažiausias pajamas gaunančių žmonių skurdo riziką.
NSMOT direktorė Aistė Adomavičienė atkreipia dėmesį, kad siūlomas pakeitimas ypač paveiktų mažiausias pajamas gaunančius žmones, kurie dažnai neturi jokių santaupų.

„Šie žmonės ir taip gyvena nuolatinėje įtampoje – skaičiuoja kiekvieną eurą ir stengiasi sudurti galą su galu. Ypač pažeidžiami mažiau kvalifikuotą darbą dirbantys žmonės, gaunantys minimalią algą ar jai artimą atlyginimą. Jiems vieno mėnesio pajamų praradimas gali reikšti neapmokėtą nuomą, komunalines skolas ar pinigų trūkumą maistui. Juk kartais žmogus iš darbo turi išeiti dėl būtinybės slaugyti artimąjį, šeiminių aplinkybių ar sveikatos problemų“, – teigia A. Adomavičienė.
Šią finansinę pažeidžiamų gyventojų padėtį atskleidžia ir statistika. 2026 m. vasarį atliktos NSMOT užsakytos apklausos duomenimis, 30,4 proc. mažiausias pajamas gaunančių žmonių trūko pinigų maistui, o 35,2 proc. – būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. skurdo riziką patyrė 62 proc. bedarbių.
Tuo metu LPSK laikinoji pirmininkė Dalia Jakutavičė pabrėžia, kad nedarbo socialinis draudimas yra darbuotojų įmokomis uždirbta socialinė garantija, o išėjimas iš darbo savo noru savaime nereiškia piktnaudžiavimo.

„Žmonės pasitraukia iš darbo dėl įvairių priežasčių – netinkamų darbo sąlygų, psichologinio spaudimo, per didelio krūvio ar šeiminių aplinkybių. Pasitaiko ir atvejų, kai darbdaviai patys spaudžia darbuotojus išeiti savo noru. Todėl vien formalus darbo sutarties nutraukimo pagrindas neatskleidžia tikrųjų aplinkybių. Jei yra piktnaudžiavimo atvejų, juos reikia nustatyti ir spręsti, o ne apriboti visų darbuotojų teises. Socialinis draudimas turi apsaugoti žmogų tada, kai jam sunkiausia, o ne tapti bausmės priemone“, – sako D. Jakutavičė.
Organizacijos taip pat kelia klausimą, ar atidėjus išmokos mokėjimą žmogui vėliau bus išmokėta visa jam priklausanti suma, ar jis faktiškai praras vieno mėnesio išmoką.
Visą organizacijų išsiųstą kreipimosi tekstą galima rasti čia.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos informacija

