Nauja ES direktyva: Lietuva turės skirti daugiau dėmesio dirvožemiams, taip pat ir miško

Europos Parlamentas priėmė ES dirvožemio monitoringo ir atsparumo direktyvą (EU Directive on Soil Monitoring and Resilience, COM(2023) 416), kuri įsigalios po 20 d. nuo jos paskelbimo, tai yra, lapkričio viduryje. 

Direktyvos tikslas – sukurti bendrą teisinį pagrindą Europos Sąjungoje, užtikrinant, kad visų valstybių narių teritorijose būtų nuosekliai stebima, vertinama ir palaikoma dirvožemio būklė. Direktyvoje nurodoma, jog dirvožemis turi būti sveikos būklės (angl. soil health), kad galėtų teikti ekosistemines paslaugas ir prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, biologinės įvairovės išsaugojimo bei atsparumo ekstremaliems gamtos reiškiniams stiprinimo. 

Šiuo metu,  pažymima direktyvoje, apie 60-70 proc. Europos dirvožemių laikomi „nesveikais“ , o dirvožemio būklės rodikliai per pastaruosius 10-15 metų blogėjo. Prie to prisideda dirvožemio erozija, organinių medžiagų kiekio mažėjimas jame, dirvožemio užterštumas ir nepralaidumas (dirvožemio padengimas nepralaidžiu sluoksniu).  

 Dirvožemio sveikata – tai fizinė, cheminė ir biologinė dirvožemio būklė, lemianti jo gebėjimą funkcionuoti kaip gyvybiškai svarbiai sistemai ir teikti būtinas ekosistemines paslaugas. Iki šiol ES teisės aktuose dirvožemio apsaugos klausimai buvo reglamentuojami fragmentiškai – valstybės narės nebuvo įpareigotos sistemingai stebėti pagrindinių dirvožemio būklės rodiklių. Naujoji direktyva šią spragą užpildo ir nustato, kad dirvožemis laikomas sveiku, jei jo būklės parametrai atitinka nustatytus kriterijų ribinius dydžius.

Kaip tai susiję su Lietuvos miškais? Nors direktyva tiesiogiai neapima miškų sektoriaus, daug jos nuostatų yra labai aktualios miškininkystei ir miškų dirvožemiui. Direktyvoje apibrėžti dirvožemio būklės vertinimo komponentai – fizinis, cheminis ir biologinis – taikomi ir miškų dirvožemiams. Tai reiškia, kad Lietuva turės stebėti miškų dirvožemio būklę pagal bendrą ES metodiką ir teikti atitinkamus duomenis.

Miškų dirvožemiai yra itin svarbūs, kalbant apie miškų atsparumą klimato kaitai ir ekstremaliems reiškiniams (pvz., sausroms, liūtims), nes sveikas dirvožemis geriau reguliuoja drėgmės balansą, saugo nuo erozijos ir palaiko anglies kaupimą. Tvarus miškų dirvožemio valdymas tiesiogiai siejasi su esamomis miškų apsaugos bei ūkininkavimo praktikomis Lietuvoje. 

Nors šios direktyvos rengimą koordinavo Žemės ūkio ministerija, Valstybinė miškų tarnyba (VMT) buvo pakviesta dalyvauti jos nuostatų svarstyme. Prie darbo prisidėjo ir nacionalinės miškų inventorizacijos specialistai, VMT vyriausiasis patarėjas Ričardas Beniušis.

Ateityje Lietuvos institucijoms teks integruoti direktyvos reikalavimus į Lietuvos teisės aktus, miškų dirvožemio stebėsenos sistemas, ataskaitų rengimą bei, esant poreikiui, diegti papildomus stebėsenos rodiklius. Kadangi direktyva nenumato tiesioginių privalomų veiksmų žemės naudotojams, įskaitant miškininkus, tvaraus dirvožemio valdymo priemonės bus skatinamos savanoriškai, per švietimą, konsultacijas ir galimas paramos priemones.

Gintaras Kulbokas,
Valstybinės miškų tarnybos Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus vedėjas  

Atnaujinimo data: 2025-10-24

Taip pat skaitykite:

Parengtas Mažeikių rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektas

Atšaukiama stichinė nelaimė dėl žievėgraužio tipografo, bet intensyviai ruošiamasi pavasariui

Parengtas Elektrėnų savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektas

Parengtas Pakruojo rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektas

Nuo 2026 metų – griežtesnės miško kirtimų taisyklės. Kur ir kokie nauji ribojimai laukia?