Socialinio darbo konferencija Prienuose: bendrystė, patirtys ir įkvepiantys pokalbiai

Prienų socialinių paslaugų centro surengta socialinio darbo konferencija „Pagalbos mozaika: nuo idėjos iki bendruomenės“ subūrė šios srities specialistus, įstaigų vadovus ir akademinės bendruomenės atstovus pasidalyti patirtimi, aptarti iššūkius bei pasvarstyti, kaip tobulinti pagalbos žmogui sistemą.

Konferencijos pradžioje nuskambėjo šilti sveikinimai, kviečiantys diskutuoti, dalytis patirtimi ir kartu ieškoti geriausių sprendimų žmonių gerovei.

„Socialinis darbas – tarsi mozaika, kuri kasdien keičiasi, atsiranda vis naujų spalvų, iššūkių ir rūpesčių,“ – sakė Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, pritardamas konferencijos organizatorių mintims apie šios profesijos dinamiškumą. Pasak mero, iššūkių netrūksta ir Savivaldybės veikloje, ypač planuojant ateinančių metų darbus, todėl socialinių darbuotojų įžvalgos yra itin svarbios numatant veiklas ir priemones, padedančias gerinti žmonių gyvenimo kokybę. Jis linkėjo įsiklausyti vieniems į kitus, dalytis patirtimi ir idėjomis, kad kiekvienas mūsų krašto žmogus jaustųsi saugus, reikalingas ir vertinamas.

Pasidžiaugęs gausiai susirinkusiais socialiniais darbuotojais, vicemeras Deividas Dargužis pabrėžė jų darbo svarbą ir ypatingą jautrumą, su kuriuo tenka kasdien susidurti. Anot vicemero, socialiniai darbuotojai dirba su tais, kuriems labiausiai reikia pagalbos, supratimo ir palaikymo, todėl jų profesinis augimas ir motyvacija turi didelę reikšmę visai bendruomenei. Jis patikino, kad Savivaldybė visada sieks būti patikima partnerė, pasirengusi padėti ir palaikyti socialinę sritį.

Apie bendradarbiavimo ir dalijimosi patirtimis svarbą kalbėjo Socialinės paramos skyriaus vedėja Sandra Mekionienė. Ji pabrėžė, kad ten, kur susitinka žmonės, idėjos ir patirtys, gimsta tikri pokyčiai. „Kiekvienas darbas prasideda nuo žmogaus ir jo idėjos – tos, kuri įkvepia kitus, suburia ir veda į priekį,“ – sakė ji, ragindama dalyvius drąsiai dalytis savo patirtimis, semtis įkvėpimo iš kolegų ir kartu ieškoti naujų būdų padėti bendruomenei.

Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro direktorė Aurelija Urbonienė džiaugėsi, kad konferencija subūrė bendraminčius, siekiančius iš skirtingų patirčių, idėjų ir pastangų kurti tvirtą, jautrią ir stabilią bendruomenę. Ji priminė, kad kiekviena pagalbos forma – tarsi spalvingas mozaikos fragmentas, o visi jie kartu sudaro bendrą paveikslą – gyvą pagalbos sistemą, jungiančią žmones, idėjas ir patirtis. „Tegul šiandien gimstančios idėjos randa savo vietą ir virsta realiais pokyčiais, stiprinančiais mūsų bendruomenę, kurioje svarbiausias – žmogus, jo buvimas ir jo galia,“ – sakė A. Urbonienė.

Pranešimai ir diskusijos

Konferencijoje skaityti pranešimai aprėpė platų socialinio darbo lauką – nuo pagalbos pažeidžiamoms grupėms iki paslaugų kokybės užtikrinimo, atvejo vadybos, pagalbos šeimoms ir bendruomeninės veiklos.

Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros asistentė Julija Eidukevičiūtė kalbėjo apie tai, kaip svarbu socialiniams darbuotojams gebėti teikti traumai jautrią pagalbą – atpažinti žmogaus patirtas skriaudas ir padėti jam jaustis saugiai.

Apie kasdienius iššūkius ir balansą tarp socialinio darbo kiekybės ir kokybės kalbėjo Liuda Šeškuvienė, Prienų socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja, ir Danguolė Juodsnukienė, Paramos šeimai skyriaus vadovė. Jos pabrėžė, kad tik glaudus komandinis darbas leidžia pasiekti geriausių rezultatų.

Bendruomeninės asociacijos „Aitvaro vaikai“ įkūrėja Kristina Kundrotė kartu su socialine darbuotoja Jolanta Čepeliauskaite-Dabulevičiene dalijosi patirtimi, kaip vaikų dienos centrai tampa saugia erdve kiekvienam vaikui – vieta, kur jis išgirstamas, suprantamas ir priimamas.

Elektrėnų socialinių paslaugų centro direktorė Dalytė Kutyrevienė kalbėjo apie pokyčius socialinių paslaugų sistemoje ir kelią į kokybės užtikrinimą. Prienų globos namų direktorė Inga Barkauskienė ir jos pavaduotoja Justina Drūlienė tęsė temą, aptardamos, kaip iš teorinių reikalavimų pereinama prie realių, kasdien taikomų sprendimų.

Apie senyvo amžiaus žmonių aktyvumo palaikymą pasakojo Angelė Gavelienė ir Birutė Bajorienė iš Prienų globos namų, pabrėždamos, kad orus gyvenimas senatvėje priklauso ne tik nuo priežiūros, bet ir nuo galimybės išlikti aktyviems, reikalingiems ir įtrauktiems į bendruomenę.

Socialinių paslaugų centro direktorė, socialinio darbo ekspertė Aurelija Urbonienė pristatė centro veiklos patirtis, pasakodama apie mažus kasdienius žingsnius, kurie virsta dideliais pokyčiais – nuo sėkmingų projektų iki žmonių gyvenimų, kuriuose atsirado daugiau vilties.

Apie pagalbą žmonėms, turintiems intelekto ar psichosocialinę negalią, kalbėjo Renata Bingelienė ir Alma Kučinskienė, aptardamos sprendimų priėmimo ir atvejo vadybos svarbą, kai reikia padėti žmogui išlaikyti savarankiškumą.

Pagalbos į namus ir asmeninės pagalbos paslaugas, jų panašumus ir skirtumus aptarė Živilė Simanavičienė ir Agnė Vaidogienė, pažymėdamos, kad abi šios paslaugos yra neatsiejama visos sistemos dalis, padedanti žmogui išlikti savo aplinkoje.

Apie vaikų dienos centrų veiklą kalbėjo Auksė Grižaitė ir Neringa Sirusaitė-Žitkė, pabrėždamos, kad šios erdvės – ne tik užimtumo vieta, bet ir galimybė vaikams būti, augti, kurti draugystes ir jaustis saugiai.

Į konferenciją įsijungė ir Vytauto Didžiojo universiteto magistrantūros absolventė Inga Aleksienė, kuri kalbėjo apie paauglių savižalą – kaip ją atpažinti, suprasti ir kaip profesionaliai padėti jaunam žmogui išgyvenimų akivaizdoje.

Didelį dėmesį šeimos stiprinimui skyrė atvejo vadybininkės Dileta Navikauskienė, Jolita Abramavičienė, Vilma Deltuvienė, Aistė Morkūnienė, Beatričė Pašukevičienė ir socialinė darbuotoja Jolita Valentienė. Jos aptarė, kaip glaudus bendradarbiavimas tarp šeimos, socialinio darbuotojo ir atvejo vadybininko padeda kurti realius pokyčius šeimose, o vaikų dienos centrų paslaugos tampa svarbia grandimi visame pagalbos procese.

Renginys tapo puikia proga ne tik dalytis patirtimi, bet ir pasisemti įkvėpimo, užmegzti naujų profesinių ryšių, sustiprinti pasitikėjimą savo misija. Konferencija dar kartą patvirtino, kad socialinis darbas – tai ne tik profesija, bet ir pašaukimas, kurį įgyvendina žmonės, kasdien kuriantys pokyčius kitų gyvenimuose.