Įsijungiant į Europos paveldo dienų judėjimą tiek Europoje, tiek Lietuvoje Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkciją rugsėjo 14 dieną šeštadienį organizavo viešą renginį – ,,Pasivaikščiojimą šviesuolių gatve Rusnėje“. Renginio metu buvo sudaryta galimybė dalyviams aplankyti ir susipažinti su įprastai uždarais, dažniausiai privačiais paveldiniais pastatais, susipažinti su jų šeimininkais.
Šviesuolių gatvė
Nemuno gatvę Rusnėje dar galima simboliškai pavadinti šviesuolių gatve, nes joje išlikusių kelių sodybų pastatai mena čia gyvenusius Europinio garso žmones – politikus, verslininkus Anckerius. Jų šeimos per kelias kartas ypatingai įtakojo ne tik Rusnės, bet ir viso krašto vystymąsi ir klestėjimą. Pastatų architektūra tradicinė. Kita vertus, joje aiškiai pastebimas kitoniškumas, atsiradęs dėl juos stačiusių ir ten gyvenusių žmonių išskirtinumo, jų gyvenimo stiliaus. Medinė etnoarchitektūrinė sodyba išoriškai būdinga vietovei, bet tūriai, vidaus išplanavimas, virtuvės ir kitų patalpų įranga, angos, mansardinio aukšto išplanavimas ir pritaikymas aiškiai rodo čia gyvenus nepaprastus žmones. Taip ir buvo, tai visada laukiančio svečių Vokietijos Reichstago deputato 1893–1898 metais Heinrich Ancker namai (Nemuno g. 23).
Gretimoje sodyboje (Nemuno g. 25) išlikęs mūrinis namas su netradiciškai aukštais pamatais, įtvirtintu, nuo vandens grėsmių visapusiškai apsaugotu rūsiu, priklausė verslininkui ir visuomenės veikėjui, organizavusiam pirmojo tilto Rusnėje per Atmatą pastatymą – Ernstui Heinrichui Anckeriui (g.1848). Jis ir visa Rusnės bendruomenė ypač stipriai nuo potvynio nukentėjo 1888 metais. Po potvynio jo pastatyto namo architektūra aiškiai atspindi didžiulio vandens kelio – upės – įtaką ir grėsmes žmonių gyvenimui taip pat pastatų konstrukcijoms bei architektūrai.
Rusnės paveldo pažinimo ekskursija
Pažintinei ekskursijai buvo numatyta 2,5 km ilgio trasa. Daugiausia dalyvavo svečių iš Kauno. Ekskursijos dalyviai domėjosi Rusnės istorijos, kultūros ir gamtos įžymybėmis, o jiems padėjo Nemuno deltos regioninio parko gidė Žaneta Iršienė. Aplankėme šiuos namus, paveldo objektus:
Nemuno g. 21
Tai namas, kuriame gimė ir vaikystę praleido Europoje žinoma rašytoja Šarlotė Kaizer. Gidė Žaneta ir vienintelė vietinė renginio dalyvė, buvusi muziejininkė, Roza Šikšnienė trumpai papasakojo apie Šarlotės Kaizer gyvenimą ir kūrybą. Ponia Roza pasidalino savo įspūdžiais apie perskaitytas rašytojos knygas ir jos pačios iš vokiečių į lietuvių kalbą išverstus kūrinius.
.jpg)
Nemuno g. 25
Ernsto Heinricho Anckerio buvusios sodybos dalis – atsarginis namas. Gyvenamojo nebėra, iškeltas į Nidą.
Šeimininkai Evgenija Rapalavičienė ir Arūnas Radzevičius maloniai priėmė, aprodė puikiai išsaugotą originalų namo rūsį, išlikusius laiptus, svečių kambarį su išlikusiomis smaluotomis lubomis, senais balkiais. Mūrinis namas yra su kapitališkai įtvirtintu, nuo potvynių apsaugotu, gerai išlaikytų rusiu. Namas pastatytas po Didžiojo potvynio 19 a. pab., kaip atsarginis variantas apsigyventi potvynio metu. Rūsys po visu namu, lubose įrengti kabliai daiktų sukabinimui, kad nesušlaptu. Bet kaip sake šeimininkai nebuvo nė vienu metų, kad rūsį apsemtų. Kraštotyrininkas Kęstutis Demereckas plačiau papasakojo apie toje sodyboje ilgą laiką buvusį, bet 1937 metais išardytą ir parduotą maumedžio medienos gyvenamąjį namą, kuris dabar yra Nidoje (dar vadinamą Rusnės namu), šioje sodyboje gyvenusius, žmones ir visą žymiąją Ankerių giminę.
Po to lauke prie sodybos kampo apžiūrėjome tarp dviejų Ankerių sodybų augantį didžiulį, apie 200 metų amžiaus, ištakų vinkšnos medį, išlikusį iš medžių alėjos, kuri buvo pasodinta dar tada, kai šios sodybos buvo statomos.
.jpg)
Nemuno g. 23
Aplankėme seniausią medinę etnoarchitektūrinę buvusią Heinrich Ancker, o dabar Vandos Kanšaitienės ir jos dukrų sodybą (), kur buvome labai šiltai priimti. Ponia Vanda Kanšaitienė mums atidarė savo didžiulių, kruopščiai prižiūrėtų, bet didžiulės laiko naštos prispaustų namų duris. Apžiūrėjome virtuvę, netgi mansardinį aukštą, kur Ankerių šeimininkavimo laiku buvo įrengti kambariai svečiams, dažniausiai sielių pirklių apyvendinimui. Stebina nepakeista originali namo išorė ir vidus. Ypatingai stebina ir žavi čia gyvenančių moterų tvirtumas, užsispyrimas išsaugoti šį turtą ateities kartoms, padaryti jį prieinamą visuomenei.
Silvija Kanšaitytė – Kück papasakojo, kaip nuo 2019 metų rūpinasi šios sodybos apsaugojimu ir pasirengimu restauravimui ( tyrimais, projektavimu, lėšų paieška), apie laimėjimus ir iššūkius, su kuriais susiduria.
Vaišinomės tradicine kafija
Jaukioje lauko pavėsinėje laukė mielas pasėdėjimas vaišinantis šeimininkių išvirta tradicine kafija, namine duona ir kaimynės atsineštu ožkų pieno sūriu. Renginio rėmėjai svečiams padovanojo po žurnalą, kuriame išspausdintas K. Demerecko straipsnis apie Ankerių giminę, kas renginio dalyviams prisimins sparčiai nykstantį Mažosios Lietuvos paveldą ir čia gyvenusius žmones.
Teksto autorė – Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė materialiam kultūros paveldui Diana Milašauskienė.
Fotografijų autorė – Nemuno deltos regioninio parko lankytojų centro administratorė Žaneta Iršienė.
Ši naujiena parengta pagal Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos informaciją