„Erasmus+“ jau trečius metus suteikia galimybę mėgėjiško sporto organizacijų darbuotojams mokytis bei semtis patirties užsienyje, ir grįžus stiprinti savo bendruomenes Lietuvoje. Tai programa ne apie pergales ar medalius, o apie žmones, judėjimą, sveikatą, įtrauktį ir augimą.
Kad „Erasmus+“ nėra tik formali programa, o realius pokyčius kurianti patirtis, geriausiai atskleidžia dalyvių istorijos. Kaip portalui 15min pasakoja lietuviškų mėgėjiško sporto organizacijų atstovai, stažuotės užsienyje įkvėpė siekti pokyčių, kuriais jų bendruomenė džiaugiasi iki šiol.
Mokydamas kitus, mokaisi pats
Tradicinio karate do klubo „Lūšis“ steigėjas, prezidentas ir mokytojas Giedrius Dranevičius su programa „Erasmus+“ buvo susipažinęs dar iki pirmojo sporto mobilumo projekto. Tačiau būtent sporto darbuotojų mobilumo projektai tapo tuo įrankiu, kuris leido seniai brandintas idėjas paversti realybe.
Per daugiau nei 30 metų darbo karate srityje G. Dranevičius vedė seminarus visame pasaulyje – nuo Azijos iki Pietų Amerikos. Jam visuomet norėjosi padėti ne tik didelėms, finansiškai stiprioms organizacijoms, bet ir mažesnėms, kuriose dirba entuziastai, stokojantys žinių ir patirties, tačiau esantys ne ką mažiau smalsūs.
Kaip pasakoja klubo „Lūšis“ prezidentas, nusprendus dalyvauti šioje programoje, partnerių paieška neužtruko – užteko vienos trumpos žinutės kolegoms Prancūzijoje. O tada prasidėjo intensyvus pasiruošimas: prezentacijos, temų pasidalijimas, darbas anglų kalba. Visa tai tapo iššūkiu, bet kartu ir augimo galimybe visam klubo kolektyvui.
„Mes visi suprantame, kad kuomet mokai kitus, mokaisi ir pats, – sako G. Dranevičius. – Norėdamas perteikti savo žinias ir patirtis, turi viską iki smulkmenų apgalvoti, giliai išstudijuoti, apibendrinti ir perteikti taip, kad kolegos suprastų.“
Pasak pašnekovo, priimančios prancūzų organizacijos entuziazmas bei noras tobulėti buvo tiesiog užkrečiantys. Tad nieko keisto, kad rezultatų ilgai laukti nereikėjo – vos per metus jos narių skaičius išaugo net 4 kartus. Be to, pirmą kartą šalies istorijoje surengta Europos budo karate instruktorių stovykla.
„Remdamiesi mūsų rekomendacijomis, jie išmoko valdyti organizaciją, organizuoti renginius, taikyti skirtingas treniruočių metodikas skirtingų amžiaus tarpsnių žmonėms, subūrė tvirtą, entuziastingą ir augantį kolektyvą“, – šypsosi G. Dranevičius.
Be to, patobulėjo ir patys lietuviško klubo „Lūšis“ nariai, priduria jis. Dar labiau sustiprėjo ir taip tvirti tarpusavio ryšiai, pagerėjo užsienio kalbos žinios, įgyta daugiau patirties ir pasitikėjimo savo jėgomis. „Dirbdami su šiuo projektu, išsigryninome svarbiausius dalykus, dar kartą peržiūrėjome, kas mūsų kelyje buvo gerosios patirtys, o kokių klaidų nereikėtų kartoti. Taip mes patys pradėjome dirbti dar efektyviau. Savo mokymo bei veiklos modelį pasipildėme gerosiomis patirtimis iš kolegų Prancūzijoje ir žengėme dar vieną žingsnį į priekį link efektyvesnio, sveikatinančio ir įtraukiančio švietimo per sportą“, – džiaugiasi pašnekovas.
Mažas klubas – didelės galimybės
Visai kitokia, bet ne mažiau įkvepianti, yra badmintono klubo „Pajūrio raketė“, vienijančio iki 30 badmintono entuziastų, istorija. Nors ši mėgėjiško sporto organizacija veikia ne didmiestyje, o kurorte – Palangoje, jos atstovai nuolat ieško būdų, kaip augti ir stiprinti savo veiklą. Taip jų kelyje ir atsirado „Erasmus+“.
Apie sporto darbuotojų mobilumo galimybę klubo atstovė Agnė Grigalauskė sako sužinojusi domėdamasi kitomis „Erasmus+“ programomis. Pastebėjusi, kad ši kryptis dar nėra plačiai žinoma sporto bendruomenėje, ji nusprendė pasiūlyti klubo kolegoms tai išbandyti.
„Pagalvojome – būtų šaunu pasisemti patirties iš užsienio organizacijų. Juk vis tiek Lietuvoje badmintonas nėra dominuojanti sporto šaka, dideliais tarptautinių pasiekimais šiuo metu dar negalime pasigirti“, – pabrėžia A.Grigalauskė.
Pasinaudodamas mobilumo programa, klubas „Pajūrio raketė“ užsienyje sėmėsi žinių du kartus: 2024 metais – Danijoje, o 2025-aisiais – Prancūzijoje. Pasak pašnekovės, šias dvi šalis organizacija pasirinko neatsitiktinai – juk profesionalų lygmenyje jos vienintelės geba paruošti profesionalius žaidėjus, sugebančius konkuruoti su Azijos šalių profesionalais.
Kaip dalijasi A.Grigalauskė, Danijoje jie stebėjo badmintono treniruotes, bendravo su vietos treneriais. Ši patirtis leido iš arti pamatyti, kaip organizuojamas darbas šalyje, kur badmintonas turi ilgą istoriją.
„Iš trenerių išgirdome labai daug puikių patarimų, kokią techniką naudoti treniruočių metu, kaip motyvuoti žaidėjus. Tai pasirodė savaime suprantama, bet kai neturi patirties, apie tai tiesiog nesusimąstai. Ką mes jau realizavome – danai mums parekomendavo organizuoti šeimų savaitgalius, pasikviesti tėvus sportuoti kartu su savo vaikais.
Dalyviai labai tuo džiaugėsi – juk smagu žaisti visiems kartu, o ne susiskirstyti pagal amžių. Iš viso turėjome keturis tokius savaitgalius. Smagu, kad po jų prie mūsų klubo jau prisijungė vienas tėtis Raimondas. Be to, atradome ir kelis vaikus, kurie išsiskyrė savo gabumais. Ateityje irgi kviestume juos žaisti badmintoną“, – šypsosi klubo atstovė.
Kalbėdama apie patirtį Prancūzijoje, A.Grigalauskė sako, kad ji buvo kitokia: daugiau kolegų darbo stebėjimo, daugiau pažinties su infrastruktūra, sporto ir ugdymo derinimu, fizinio pasirengimo, kineziterapijos svarba. Įsiminė ir įtraukties pavyzdžiai, kaip į sportą integruojami jaunuoliai su fizine negalia.
„Bordo mieste aplankėme didžiulį vieną iš penkių nacionalinį sporto centrą, kur jaunimas ne tik sportuoja, bet ir gyvena, mokosi. Jų lygis – jau arčiau profesionalų, tad tikrai sužinojome įdomių dalykų. Treneriai mums paaiškino, kaip svarbu badmintoną derinti su kitais sporto pratimais, kaip tinkamai prasimankštinti, kad išvengtum traumų.
Aplankėme ir kitą vietinį miesto mėgėjų badmintono klubą, pasižiūrėjome, kokia jų struktūra, kaip jie viešina vykdomas veiklas ir bando pritraukti mėgėjus. Treneriai mums kartojo – svarbiausia, kad sportuojančiam būtų smagu, kad jis matytų savo paties sėkmę. O juk kartais mes persistengiame persitempiame su mokymu, vis keičiame pratimus. Svarbu prisiminti, kad iš mėgėjo olimpiečio nebepadarysime“, – pabrėžia pašnekovė.
A.Grigalauskė džiaugiasi, kad užmegzti ryšiai su užsienio partneriais tęsiasi iki šiol –planuojamos bendros veiklos. Šiuo metu klubas „Pajūrio raketė“ dar kartą planuoja teikti ir naują „Erasmus+“ sporto paraišką. Jiems tai tapo ne vienkartine patirtimi, bet ilgalaikės plėtros kryptimi.
Kam skirti „Erasmus+“ sporto darbuotojų mobilumo projektai ir kodėl verta dalyvauti?
Švietimo mainų paramos fondo projektų vadovė Donata Pečiulytė pažymi, kad programos „Erasmus+“ sporto darbuotojų mobilumo projektai skirti ne profesionaliam sportui ar aukšto meistriškumo sportininkų rengimui. Programa remia mėgėjiško sporto organizacijas, kurių veikla orientuota į fizinio aktyvumo skatinimą, sveikatą, bendruomenes ir įtrauktį.
„Labai svarbu suprasti, kad kalbame apie žmones, kurie kasdien savo darbu prisideda prie aktyvesnės ir sveikesnės visuomenės. „Erasmus+“ suteikia jiems progą ne tik pasisemti įkvėpimo ir žinių užsienyje, bet ir grįžus parsivežtas idėjas paversti realiais pokyčiais savo veikloje. Dažnai būtent tokios patirtys labiausiai sustiprina motyvaciją tęsti pradėtus darbus“, – sako D. Pečiulytė.
Pagal 2026 m. kvietimą teikti paraiškas sporto darbuotojų mobilumo projektams gali viešosios, privačios ar nevyriausybinės sporto organizacijos. Paraiškos teikiamos tik savo darbuotojų ar savanorių mobilumui – treneriams ir kitiems sporto darbuotojams, kurie prisideda prie mėgėjiško sporto plėtros.
Svarbu pabrėžti: dalyviai vyksta ne kaip sportininkai, o kaip specialistai, norintys tobulinti savo kompetencijas, parsivežti gerąją patirtį ir ją pritaikyti savo organizacijoje.
Projektai gali trukti nuo 3 iki 18 mėnesių, juose gali dalyvauti nuo 1 iki 10 asmenų. Galimos veiklos – darbo stebėjimas (šešėliavimas) užsienio organizacijose bei treniravimo ar mokymo užduotys. Dalyvavimas kursuose ar konferencijose nėra laikomas tinkama veikla – čia svarbiausia praktinis mokymasis ir tiesioginis darbas.
Veiklos vyksta ES šalyse arba programos asocijuotose šalyse, tokiose kaip Norvegija, Islandija, Turkija ar Serbija.
„Erasmus+“ sporto srities veikla skatina ne tik profesinį augimą, bet ir tarptautinį bendradarbiavimą, ilgalaikių ryšių kūrimą, socialinę įtrauktį, sveikatingumą, lyčių lygybę ir aktyvų pilietiškumą per sportą.
Paraiškas 2026 m. kvietimui galima teikti iki 2026 m. vasario 12 d. 13 val. Lietuvos laiku. Visi svarstantys dalyvauti kviečiami į Švietimo mainų paramos fondo organizuojamus nuotolinius informacinius renginius – sausio 15 d. ir vasario 6 d.
Daugiau informacijos apie kvietimą teikti paraiškas rasite čia: https://www.erasmus-plius.lt/naujienos/sportas/kvieciame-teikti-darbuotoju-mobilumo-sporto-srityje-projektu-paraiskas-4/.
„Erasmus+“ sporto sritį Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
Ši naujiena parengta pagal Švietimo mainų paramos fondo informaciją