Metus tradiciškai pradedame didžiausiu kalendorinio ciklo renginiu – Užgavėnėmis, kurios šiemet jubiliejinės – keturiasdešimt penktosios.
Linksmybėmis ir smagiomis pramogomis Užgavėnės kvies persirengti kaukėmis, persikūnyti, suptis, voliotis sniege, važinėtis, lietis vandeniu, leistis į vestuvių ir kitas improvizacijas. Ši šventė primena: bežadindami žemę naujam gyvybės ciklui, išsibudinkime jam ir patys!
Atlėkit, nepatingėkit – galbūt šiame linksmybių siautulyje savas širdies puseles surasite, o gal net atradę tinkamiausią laiką ir vietą ryšitės sužadėtuvėms?
Ulia, ulia, veselys – silkė lašinius išvys!
Kas bendro tarp šv. Valentino dienos ir Užgavėnių?
Vedybos ir meilė! Šiemet Užgavėnės Lietuvos etnografijos muziejuje švenčiamos vasario 14-ąją, šv. Valentino dieną. Tradiciškai jose populiarūs vestuvininkų – įsimylėjėlių personažai, vestuviniai šokiai, senbernių ir senmergių užkabinėjimai bei vestuvių inscenizacijos. Kaip rašė Norbertas Vėlius, „ryškus erotinis pradas tiek persirengėlių kostiumuose, tiek veiksmuose ir dialoguose, lydimas juoko, turėjo maginę paskirtį – skatinti vaisingumą ir išbudinti žemės bei gyvų padarų vegetacines jėgas.“
Šv. Valentinas, Romos vyskupas, gyvenęs III a., slapta tuokdavo įsimylėjėlius, nors imperatorius Klaudijus II draudė santuokas, kad vyrai eitų į karą. Vėliau Valentino diena tapo meilės ir įsimylėjėlių švente, XVII a. populiaria Jungtinėje Karalystėje ir JAV, o Lietuvoje – tik po 1990 m. nepriklausomybės. Šiandien, vasario 14-ąją, ne tik švenčiama meilė, bet ir vis daugiau porų pasirenka tuoktis būtent šią dieną.
Jaunieji iš pirmųjų Užgavėnių 1981 m. LEM archyvai

Užgavėnės 2008 m. LEM archyvai

Užgavėnės 2023 m. R. Žaltausko nuotrauka

Užgavėnės 2024 m. R. Žaltausko nuotrauka

Ši naujiena parengta pagal Lietuvos etnografijos muziejaus informaciją

